sandrynja, - mielą svečią apturėjot... tikrai Ji linkėjimų siuntė.
prie mano namų gandralizdis yra, gandrai vis mėgsta ant namo stogo paklekent... vis rytais randu plunksnų vejoj prikritusių.... kaip EglėC rašė - laikau rankoj ir tikiu, kad nuo Jos......
QUOTE(sms-as @ 2010 06 25, 00:46)
Beja,Vaivos juosta,kur jus cia zadat susibegti?Kazkaip sirdele jaucia,kad is pajurio busi.
niekada nebučiau pagalvojusi, kad kada nors teks apsilankyti tokiam skyrelyje... Bet... deja.... Turiu ir as savo angeliuką. Mažą mažutėlį angeliuką. Mirė kai jam buvo 1,5mėn... Dabar jau beveik prabėgo 3 mėnesiai kai jis mus paliko. Dabar širdelėje pas mane auga... Kai laukiausi, kartais susapnuodavau kūdikį, bet jis visada būdavo kažkoks ne toks.. ir visada labai verkdavo sapne... ir štai... išskrido jis. Atkentėjo žemėje 1,5 mėn ir išskrido... Ir po to niekada jo nesapnavau. O atrodo taip reikėtų jį bent sapne apkabinti, pasūpuoti, pabučiuoti, priglausti... Kartais atrodo, kad lygtais suvokiu kas nutiko, o kartais artodo, kad dar nelabai. Todėl norisi pasidalinti ir pasikalbėti su jumis.... su tomis, kurios gali mane suprasti.
Dabar tiesiog žinau, kad turiu savo angeliuką. JO kapelis man kaip šventovė.. tokia ramuma mane ten aplanko..
Daivuzele gerai kad atejai kartais tikrai reikia,reikia kad suprastu, o niekas is aplinkiniu nesupranta ka mes jauciam...tas akmuo gerklei jau pusles pritrine ir toks jausmas kad tai niekada nesibaigs...
.....visos mes taip auginam savo Dukras ir Sūnus...... širdyje, mintyse, svajonėse, sapnuose...... jau eitų.... jau bėgtų... jau kalbėtų... jau būtų pirmokas.... jau ......
vienoms jie liks mažais kūdikėliais, kitoms - amžinais pirmokais.....
...dalinamės skausmu,ir jis subyra į daugybę mažų trupinėlių.dalinamės džiaugsmu,ir jo tampa daugiau...
Papildyta:
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 06 26, 09:28)
.....visos mes taip auginam savo Dukras ir Sūnus...... širdyje, mintyse, svajonėse, sapnuose...... jau eitų.... jau bėgtų... jau kalbėtų... jau būtų pirmokas.... jau ......
vienoms jie liks mažais kūdikėliais, kitoms - amžinais pirmokais.....
Ermita, - atrodo ta širdis sudužus, kiaura - ir vis tiek -sklidina lig viršaus gerumo, atjautos, skausmo... kad ir kiek bedėtum, kad ir kiek prisiminimų krautum - visada vietos atsiras..
.....visos mes taip auginam savo Dukras ir Sūnus...... širdyje, mintyse, svajonėse, sapnuose...... jau eitų.... jau bėgtų... jau kalbėtų... jau būtų pirmokas.... jau ......
vienoms jie liks mažais kūdikėliais, kitoms - amžinais pirmokais.....
tikrai Ji linkėjimų siuntė. 
