Įkraunama...
Įkraunama...

Angeliukų mamytės

QUOTE(kristulee @ 2010 07 06, 19:58)

*mano vyrukai padieniui atgulė su temperatūrom-gerklytės abiem.
*o čia tokią parsivežėm nuo ežero biggrin.gif - myliu ežerą, smėlį ir tešlas....

*tai teks namų režime pasėdėt vaikinams.sunku bus iškentėt,kai orai tokie geri.sveikite greičiau 4u.gif

*o čia tai laimė panytei blynukų pakepti ir košę išvirti smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *ermita*: 07 liepos 2010 - 09:12
QUOTE(divėja @ 2010 07 07, 10:05)
Labutes 4u.gif

Imeciau meetuko nuotraukas i musu fotoalbuma mirksiukas.gif  Paziurejau,kad as likau uz kadro  hihihi.gif


Laba.

Jetau kaip gražu wub.gif wub.gif wub.gif -tiek spinduliukų vienoje vietoje...
Atsakyti
QUOTE(monikam @ 2010 07 06, 21:00)
Noreciau ir as savo Angeliuka sutikti nors karta, bent sapne.....  verysad.gif


QUOTE(kzaze @ 2010 07 06, 21:18)
Vis laukiu... kada ja susapnuosiu... laukiu zenklo,  kad zinociau jog mano angeliukui viskas gerai...

Sveikutės 4u.gif tikiu, kad sulauksit savo angelų sapnuose...jie būtinai atskris jūsų nuraminti ir paguosti, pasirodyti, kad jiems viskas gerai. Aš savąjį susapnavau keletą kartų: kartais liūdną-ypač iškaret po netekties, kai pati bliaudavau kiekvieną laisvą minutę, net eidama gatve... o vėliau tie sapnai gražėjo, juose net gi žaisdavome kartu wub.gif
Pasiilgau savo angelo verysad.gif Šiandien neištvėrusi vėl nukulniavau pas psichiatrę, apibarė, kodėl anksčiau vaistų negėriau, dabar gal tos depresijos nebūtų... Pasimečiau, nebežinau ką daryti..ar kas nors gėrėte cipralex'ą?
Skaičiau, kad nemažai mamyčių žiūrėjo Simarono žirgą - žiūrėjau ir aš, verkiau nuo dūšios...
Atsakyti
QUOTE(rencė @ 2010 07 07, 14:04)
..ar kas nors gėrėte cipralex'ą?


Aš gėriau cipralex iki nėštumo, dabar vėl geriu. man jis labai padėjo. aišku, nereikia laukt rezultatų po savaitės, bet po mėn tai tikrai žymiai geriau. ir svarbiausia neatsiranda priklausomybė nuo šio vaisto. nebijok, gerk drąsiai. be jų tikriausiai manęs čia jau nebebūtų...
Atsakyti
QUOTE(kristulee @ 2010 07 07, 11:47)
Laba.

Jetau kaip gražu wub.gif  wub.gif  wub.gif -tiek spinduliukų vienoje vietoje...

Zinai,tikrai,kazkokia aura buvo musu susitikime,nes mazai kalbejomes,o buvo smagu,ramu ir gera smile.gif
Atsakyti
Norejau paklausti, dar tik trecia sav. kaip mano dukriukas angeliukas, o atrodo, kad man viskas gerai, kad vaistu nejauciu poreikio gerti, lyg ir miegu, ir valgau tiek kiek reikia, kad kartais noriu verkti, o negaliu ir panasiai... atrodo lyg buka viskam buciau... aisku buna momentu susigraudinu ir verkiu... taciau tarpais tokia tustuma, kad net ir sunku apsakyti... tas vat labiausiai ir baugina... ar tai normalu...
Atsakyti
QUOTE(kzaze @ 2010 07 07, 18:25)
Norejau paklausti, dar tik trecia sav. kaip mano dukriukas angeliukas, o atrodo, kad man viskas gerai, kad vaistu nejauciu poreikio gerti, lyg ir miegu, ir valgau tiek kiek reikia, kad kartais noriu verkti, o negaliu ir panasiai... atrodo lyg buka viskam buciau... aisku buna momentu susigraudinu ir verkiu... taciau tarpais tokia tustuma, kad net ir sunku apsakyti... tas vat labiausiai ir baugina... ar tai normalu...

Normalu mergyt 4u.gif kiekvienas mes i netekti reaguojam kitaip... savaip ja isgyvenam.. skirtingai susigyvenam.... tik visos vienodai - niekad nepamirstam 4u.gif

Labas mergaites 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(kzaze @ 2010 07 07, 18:25)
Norejau paklausti, dar tik trecia sav. kaip mano dukriukas angeliukas, o atrodo, kad man viskas gerai, kad vaistu nejauciu poreikio gerti, lyg ir miegu, ir valgau tiek kiek reikia, kad kartais noriu verkti, o negaliu ir panasiai... atrodo lyg buka viskam buciau... aisku buna momentu susigraudinu ir verkiu... taciau tarpais tokia tustuma, kad net ir sunku apsakyti... tas vat labiausiai ir baugina... ar tai normalu...

Žinai, ir aš nejaučiau poreikio vaistų gerti iškart po netekties, nes reikėjo namuose bent vienos blaivios galvos: tempiau vyrą iš depresijos, stengiausi nepamesti mokslų, kabinausi į darbą. Nebuvo kada galvoti apie save, paverkdavau eidama į darbą gatve, paraudodavau namie vonioje, kai visi sumigdavo... Deja, tai neišėjo man į naudą - nepraėjus nei metams sušlubavo smarkiai sveikata, dar po pusmečio teko vėl sugrįžti pas psichiatrą, tik šį kartą ne dėl vyro, o dėl savęs verysad.gif
Manau, kad tau dabar toks gedėjimo laikotarpis, mes visos skirtingos, todėl natūralu, kad skirtingai ir reaguojame į tokius skaudžius dalykus. Aš iš pirmo mėnesio po nelaimės nelabai ką atsimenu, kažkas išplaukia pro rūką... Tiesiog gal tavo organizmas stengiasi tave apsaugoti ir "įjungia autopilotą"? Na būna taip, kad eini, mintys nuplaukia, neatsimeni kaip, bet pamamtai, kad tu jau namie g.gif
Atsakyti
[quote=rencė,2010 07 07, 18:40]
Tiesiog gal tavo organizmas stengiasi tave apsaugoti ir "įjungia autopilotą"?


Vis pagalvoju, o kas bus kai ta apsauga issijungs?! Aisku gali taip ir neatsitikt, bet jeigu... Jau yra taip buve, todel ir bijau, kad nepasikartotu, tada teks vaduotis is baimes priepuoliu ir gerti raminamuosius...


Atsakyti
QUOTE(kzaze @ 2010 07 07, 18:25)
lyg ir miegu, ir valgau tiek kiek reikia, kad kartais noriu verkti, o negaliu ir panasiai... atrodo lyg buka viskam buciau... aisku buna momentu susigraudinu ir verkiu... taciau tarpais tokia tustuma, kad net ir sunku apsakyti... tas vat labiausiai ir baugina... ar tai normalu...

tokia reakcija... normalu... normalu, kad nėra ašarų, isterijos... juk ne ašaros turėjo būt pas tave šiuo laikotarpiu, o džiaugsmas... paskui tas suvokimas driokstels visa jėga... aš pirmą savaitę buvau labai tvirta. ir antrą.. paskui prapliupau............
Atsakyti
QUOTE(kzaze @ 2010 07 07, 19:25)
Norejau paklausti, dar tik trecia sav. kaip mano dukriukas angeliukas, o atrodo, kad man viskas gerai, kad vaistu nejauciu poreikio gerti, lyg ir miegu, ir valgau tiek kiek reikia, kad kartais noriu verkti, o negaliu ir panasiai... atrodo lyg buka viskam buciau... aisku buna momentu susigraudinu ir verkiu... taciau tarpais tokia tustuma, kad net ir sunku apsakyti... tas vat labiausiai ir baugina... ar tai normalu...




Man antra savaite, kaip musu angeliukas paliko mus sad.gif zinok jauciuos lygiai taip pat, buna liudnu akimirku, bet kartais lyg verkt nesinori, vis kamuoja klausimas kodel. Bijau po kiek laiko, kad nepratrukciau ir neuzpultu depresija...
Atsakyti
sveikos mergaites 4u.gif
apkabinu naujas mamytes console.gif
vis paskaitineju,bet parasyti zodziu pritruksta,paskutiniu metu gyvenu prisiminimais,vos ne kas vakara nubraukiu asara,o atrode kad esu stipri ir se tau verysad.gif nezinau kas pasidare,gal mergytes augdamos sukelia prisiminimus...gal tiesiog atejo toks etapas,iki siol buvusi ramybe kazkur isgaravo...

grazios susitikimo nuotraukytes wub.gif kokios jau dideles visu paneles wub.gif
Atsakyti