sveikos brangiosios,
siandien vel prastai... raudu nuo ryto, vaziuosiu i kapines gal bus langviau. Oras geras, daug mamyciu su vezimais lauke vaiksto, sirdis plysta kai pagalvoju kad mano angelliukas taip ir nebuvo apkabintas, pamyluotas, tik mintyse tai galiu padaryti. o labiausiai grauziuosi kad taip jo ir nepabuciavau, juk taip svajojau kai gims kad pabuciuosiu, bet taip ir neisdrisau...
QUOTE(kzaze @ 2010 07 08, 23:43)
Angeliuku mamytes, kada galima kita vaikuti planuoti po netekties. Turbut daugumai tai kaip issigelbejimas?!
Visoms - stiprybes ir kantrybes. Laikas labai letai, o kartu ir greitai eina...
bandysiu po 3 men. ir meldziuosi kad pavyktu.
Papildyta:
QUOTE(kaciukas1978 @ 2010 07 09, 13:49)
Labukas mamyciukes

jau senokai nerasiau,vis paskaitau jusu mintis...kazkokia nesava pasidariau,pati saves nesuprantu...net nezinau ar gyvenu,gerai nasata pasake egzistuojam...vakar su drauge snekejom apie Dieva...ji sako kad netiki kad yra jis,tiek kencianciu mamyciu kodel jis negali padeti mums...juk mes taip mylim savo angeliukus,kur buvo Dievas tada kai musu maziukam jo reikejo pagalbos kad isgyventu...ilgai mes diskutavom apie tai...ji niekaip jau penkis metus negali susilaukti vaikuciu nors labai ju nori...o juk yra tokiu kurios palieka savo vaikus,tai kodel ju Dievas nebaudzia? o mes kurios niekada nepaliktume savo vaiku taip kenciame...net nebezinau ar yra gyvenime teisybe
sako dievas siuncia isbandymus tiems kas gali juos atlaikyti, ir pas save jis pasiima pacius geriausius. Tikiu kad ir musu angeliukai buvo patys geriausi kad dievui ju prireike.
Iki netekties as buvau tikinti, nesakyciau kad dabar netikiu, bet melstis negaliu, tiesiog neprisiverciu.