QUOTE(semkutepemkute @ 2010 07 14, 19:06)
sveikos mamytes,
Lairam, didziule uzuojauta... laikykis brangioji, verk kiek reikes, o laikas siek tiek apslifuoja zaizdos krastus.
skaiciau ir toks jausmas kad savo mintis. mes taip pat svajojom ir laukem, nestumas buvo nepriekaistingas. 38 sav. nustojo plakti sirdele, priezasciu nezinau iki siol, vis dar laukiam atsakymu, pirminiais tyrimai mazylis buvo jau pilnai isnesiotas, visiskai sveikas... ir tas KODEL MES mus persekioja iki siol. Tas IDEALUS nestumas anot gyditoju uzliuliavo visu budruma ir tada likimas smoge i skaudziausia vieta. Atrodo stengemes buti geri zmones, niekam nekenkem, atvirksciai, kuo imanoma stengdavomes padeti.
Mes jau po visko... Vakar atsisveikinome su mažučiu savo. Tokia graži diena buvo, taip saulytė švietė. Kapelis toks gražus gražus gavosi. Baltas kryželis senelio pagamintas, baltos gėlytės ir daug žvakyčių. Prašėme visų, kad neneštų jokių vainikų ir atneštų žvakeles. Gal jų liepsnelės jam nušvies kelią į ten, kur yra geriau.
Momentais atrodė, kad tuoj žemė po kojom prasivers ir prasmegsiu, o momentais stovėjau lyg bejausmė būtybė ir tiesiog nieko nejaučiau
. Visos užuojautos ir paguodos žodžiai net erzino. Visai manęs nedžiugina ta mintis, kad dabar turiu savo angelą danguje
. Jau geriau būtų mano velniukas žemėje, kurį galėčiau apkabinti, priglausti, pabučiuoti
.
simtas metu nerasiau 
