QUOTE(corrie @ 2010 07 09, 13:09)
o man grazu kai yra akiu kontaktas:)
na dar nei karto nebandziau fotografuoti kad kas nors pozuotu, isskyrus savo maze, bet jai nepasakysi atsistok cia:)) bet man atrodo kad kai fotografuoji keleta zmoniu tada - i fotografa reaguoti nereikia, apsimest kad jo nera, o kai fotografuojamas vienas zmogus tai turi but kontaktas.. bendravimas..man atrodo tada kaip tik turi truputi fotografas pasakineti.
cia toks mano isivaizdavimas, kaip turetu but manau galetu pakomentuoti turintys daugiau patirties:)
geras isivaizdavimas.
Man asm. nelabai reikalingas akiu kontaktas. Nors be galo myliu portretus su verianciais zvilgsniais, akim, tiesiog lipanciom is fotografijos. Bet svarbiau, bent jau man, en akiu kontaktas, o apskritai. Pojutis, rysys. Negaliu fotografuoti kito zmogaus, jei tarkim jis man nepatinka, arba jei bent kazko minimaliai apie ji nezinau. Galiu, aisku fotografuoti, bet rezultatai, bent jau manes, netenkintu. Nes nu buna ziuri ir galvoji, nu truksta, truksta. Ko truksta? JAUSMO. Is realybes i fotografija. Vat uztat savo geriausia drauga labai gerai moku fotografuoti

Vat taip. Siandien aukstyn kojom tokia diena. Vienas tortas siuksliadezeje, kita sutept beliko. Ryt sunaus gimtadienis, o as dabar lekiu i darba