Nerealus skausmas ....

2008-06-09 7valanda ryto kruvina antklode ir mano riksmas,ligonine ir mintys juk man dar tik septyni menesiai.viskas vyko taip greit .suneli pagimdziau per 15minuciu,pirma ir pas kutini karta ji jauciau kai ji padejo ant manes nukerpant virkstele o po to surmulys ir visi isbego.as viena be savo mazucio...verkiau ir laukiau,gryze medikai pasake kad laukia atvaziuoja is vilniaus renomobilis,mane isveze i palata mazylio nemaciau vis klausiau kaip jis sake viskas gerai,tik kazkodel renomobilis is vilniaus vazevo 3valandas 100km,pagaliau sulaukem atejus sesele is vilniaus pasake"jum nera ko vaziuoti visvien neisgyvens"taip pasake be jausmu verkiau sirdys plyso .is ryto issiprasiau is ligonines isvazevau pas suneli nors buvau kirpta bet skausmo jau nejauciau.Vilniuje pamaciusi savo angeleli visa mazuty vos 1kg600g prijunkta prie aparatu vel verkiau gydytoja ramino sake stiprus ir viskas bus gerai.3dienas praleidau pas savo mazyli glostydama inkubatoriu,gydytoja sake kad jei taip stipresime toliau galesime persikelt i viena palata .per 3dienas priaugome20g,Taciau 3dienos vakaras...sirdy spaude nesupratau kas daros nuejau pas mazyli jis ziurejo i mane savo graziom melynom akutem.pirma karta jis atsibudo deja ir paskutiny,,,visa nakty nemiegojau verkiau kai penkta valanda ryte isgirdau zinksnius savaime pakilau is lovos uzsidejau halata atejusi sesele mane nusivede pas sunu...jis buvo beiseinantis aparatas rode 15pulsa buciavau inkubatoriu meldziau jo neiseit rekiau kad medikai ka nors darytu taciau...paskutine minute kai jo sirdute sustojo jam isriedejo asara si vaizda iki siol naktim sapnuoju...nebeleido man buti su juo gryzus palatoj jo rubelei ant mano lovos ...suneli ar tu zinai kap man taves truksta,atsimeni mums buvo 3menesiai kai darem ekoskopija ir gavau pirma tavo nuotrauka,ji ir dabar su manimi su ja uzmiegu ir keliuos.kas ryta ziuriu as i dangu ir isivaizduoju kad matai mane ir man mojuoji.daznai aplanko mintys kad tureciau buti ir as ten kur dabar yra jis....mazuti kaip man gyvent be taves....

norėčiau stipriai apkabinri tave...

dar niekas neatsakė į klausimą,kodėl vaikai palieka tėvus.atsakymo į šį klausimą ieškau ir aš.mano sūnutis taip pat užgeso mano akyse.jis dar spėjo ateiti atsisveikinti... tai visam gyvenimui...

nerealus skausmas ...., ir vel viena

Pajusk kaip apkabinu,tau bus silciau...
Paverk tu ant peties, gal bus lengviau...

tu ne viena, ateik i angeliuku mamyciu temele....

aciu,praejo du metai o man atrodo kad viskas ivyko vakar....vis apsilankydavau cia,bet nedrysau rasyt galvojau o kam gali rupet mano bedos,taciau klydau ne viena as gyvenu su skaudancia sirdim,dabar tai supratau,,nedrysau nes jauna esu taciau dabar supratau kad nereikejo nuleisti man ranku,nors angelelio niekas man ir nebutu grazine.....
Papildyta:

aciu,niekada nemaniau kad svelnus zodziai gali sitaip padeti

Labukas brangioji...perskaicius tavo istorija nenulaikiau asaru,siaubas dar vienas angeliukas...ir kai tu rasiai kad tavo maziukas gulejo inkubatoriui taip primine manaji suneli,o Dieve kiek daug skausmo...zinau ka tau teko ir tenka isgyventi,laikykis is visu jegu juk reikia kazkaip toliau gyventi...pas mane kita menesi bus puse metu kai sunelio nera salia,bet atrodo kaip siandien viskas ivyko...tas skausmas begalinis...teks kazkaip ismokti gyventi toliau brangioji be musu vaikeliu...bet manau kad jie visada su mumis,sirdyje...

aciu,as asaru nesulaikau isvis pamacius maza vaikuty,visoms pavydziu baltu pavydu,,,uzjauciu tave,o kas buvo tavo angeleliui?

mano suneliui ryte penkta ryto pakilo temperatura,prasidejo traukuliukai toks kaip drebulys nuo temperaturos,isvaziavom i ligonine ten mus pralaike be jokiu tyrimu 8 valandas,tik dave paracitamolio...israse namo buvom juodai pervarge,isvaziuojant namo padare kraujo tyrima ir pasake jai bus kas blogai paskambins,bet nieks neskanbino...jau vaziuojant namo maziukui buvo labai blogai,tik gryze po valandos vel kvietem greitaja...atvaziavus greitoji is kart isveze i ligonine i reanimacija,sake kad kunelis jau mirties busenoje...man sokas,jau greitojoj manes suneliui nebereikejo gulejo kaip nesavas,juk be manes niekur,niekam jo nepalikdavau jis visur su manim budavo...po poros valandu reanimacijoj maziuko sirdele sustojo...as nepatikejau dar diena vaikas zaide ligoninej o vakare jau jo nera...buvo sveikas ir toks linksmas vaikas...o Dieve...gydytojai pasake zaibiskas miningitas...atrodo nuo tos dienos zemes nebejauciu po kojom...gave ekspertize gydytojai pasake jai butu jie iskart ryte padare visus tyrimus tai gal sunelis butu dar su manim...nuo tos dienos gyvenu vien asarom...jau didelis berniukas buvo du metukai...atleisk kaip skaudu

uzjauciu labai tave,zinau kad skausmas nezmoniskas,ir vel mediku kalte kaip tokie aplaidus zmones gali dirbti toki darba ,truksta zodziu nors zinau,kad zodziai nepaguos bet gal pasijausi geriau as su tavimi,o musu mazyliai su mumis as tuo tikiu daug pastebiu zenklu kuriu anksciau nepastebedavau ir manau kad juos siuncia man mazylis.....laikykis

Labukas...aciukas labai tau uz palaikyma...vakar vel negalejau uzmigti,vel asaros...grazus prisiminimai apie maziuka...kodel taip skaudu...

labuka,zinau kaip tau skaudu as savo mazylio net ant ranku nepalaikiau,o tavo numyluotas augintas ir sitaip....sako dievas siuncia mum isbandymus,bet kodel tie isbandymai turi buti tokie skaudus ....neverk nemanau kad jis noretu kad verktum ir liudetum jis su tavim ir viska jaucia,,,

stengiuosi neverkti...bet zinok tai ir sunkiausia kad auginau du metus ir staiga ji is manes ateme...zinai dar kunigas per laidotuves pasake,pasidziaugiai du metus ir gana...kaip peiliu per sirdy...mokinau viska ir pats jau valge,ant puoduko pradejo prasytis ir staiga viskas sugriuvo...liko tik prisiminimai,zaislai,dviratukas...drabuzeliai ir jo kvapas drabuzeliuose,tai ir baisiausia tu neisivaizduoji kaip sunku,atrodo ir gyvent kartais nebesinori...jis viska issinese su savim...visa mano meile,viltis...stengiuosi tvardytis,bet nevisada iseina,zinau kad negalima verkti...net sapna maciau toki kad stoviu prie kapo savo asaru epelyje ir tokoim didelem asarom verkiu,is upelio zodziai tokie isnyra-neverk ka tu nori kad mes nuskestume tame upelyje; po sio sapno supratau kad negaliu verkti...stengiuosi bet nevisada iseina,as tik gyvenu savo sunelio atminimu

tai yra taip baisu netektis visada yra labai skaudi, o dar kai tokie mazuteliai angeliukai.....