Kaip kalbėti apie vestuves?

#1
Pastaruoju metu vis dazniau galvoju apie vestuves. Man tai atrodo kaip naturalus poreikis kurti SAVO seima. Situacija tokia kad mus su draugu ilgai skyre atstumas, o dabar po keturiu metu pagaliau keliames gyventi kartu ne tik vasaromis, bet nuolat. Tai jau yra didelis zingsnis, taciau as nenustoju galvoti apie judejima pirmyn. Noriu vestuviu. Galu gale juk tai nevyksta is karto... Noreciau isteketi tarkim kita vasara.. o dabar manau pats laikas butu susizadeti... Bet kaip su vaikinu kalbeti apie vestuves? Juk jei as sakysiu kad pvz noreciau isteketi uz jo kita vasara ir dabar butu pats metas susizadeti, tai gaunasi, kad cia jau kaip ir as persuosi smile.gif Noretusi, kad jis pats to noretu, kad graziai pasipirstu ir man tereiketu atsakyti Taip. Bet bijau, kad to laukti gali reiketi labai ilgai (jis uzsienietis is tokios salies, kur gyventi susidejus net ir 30m yra norma).
Kaip jus kalbejotes apie vestuves? Ar atkaklus vestuviu noro reiskimas neatbaido nuo suzadetuviu? (ty tarsi isnkysta netiketa romantiska pasipirsimo akimirka- nebera prasmes grazioms suzadetuvems). Kazkaip sunkiai suvokiu kaip viskas realiai vyksta kitose porose. Aciu uz pasidalinimus!!
Atsakyti
#2
Tai apsispręskit, ko Jūs iš tikro norit - aptarti tolimesnes santykių raidos perspektyvas ar "ramantiškos ir netikėtos (biggrin.gif) pasipiršimo akimirkos" smile.gif

Be to, pakalbėti apie santuoką ir pasipiršti nėra tas pats. Na, žinoma, netikėtumo efekto tada tikriausiai nebebus. Bet viskas gali būti ne mažiau romantiška ir be jo man rodos g.gif
Atsakyti
#3
Jei norit,kad graziai pasipirstu - nezirskit,galima uzsiminti kad jau apie vestuves galvojat ir kad ju noretumete,bet jei tas "uzsiminimas" bus kasdienis,tai jau nebebus staigmena jum,o ir jaustis galite po to ne taip lyg jis pats to butu norejes,o lyg jus pati ji butumete isprovokavusi 4u.gif
Atsakyti
#4
Dar kol nepersikraustėte gyventi kartu, būtinai pakalbėkit ką jūsų draugas galvoja apie santuoką, ar jam apskritai reikia santuokos, kaip jis įsivaizduoja gyvenimą kartu - ar susituokus, ar tiesiog gyventi kartu ir viskas.
Nereikia jokių ypatingų žodžių, tiesiog paparastai pradėkit tą temą. Apie jūsų ateitį būtinai turit kalbėtis, kad po to nebūtų skaudžių nusivylimų, nes pasirodys, kad jūsų abiejų nuomonės nesutampa.
Aš jūsų vietoj tikrai nesakyčiau tiesiai, jog kitą vasarą noriu ištekėti. Tai jūsų sprendimas, bet ne jūsų ABIEJŲ.
Ramiai pasikalbėsit, išsiaiškinsit ką abu tuo klausimu manot apie šeimą. Abu žinosit vienas kito nuomonę.
Jokiu būdu nereikia spausti, kad būtinai šiemet pasipirštų, gausit atvirkščią rezultatą.
Ir pasipiršimo netikėtumas niekur neišnyks, nes iš anksto nežinosit kada, kurią dieną jums draugas užmaus žiedelį ant piršto. O be to, tai netrukdo draugui padaryti jums staigmeną, sukurti nepamirštamas pasipiršimo aplinkybes.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo MELETA***: 15 birželio 2010 - 14:48
#5
Manau, kad pries pradedant gyventi butina pasikalbeti apie ateiti, saziningai pasakyk, ko tikiesi is jusu santykiu. Na ne tai, kad po metu vestuves, bet kad tikiesi, kad netolimoje ateityje vestuves bus. Jei jam santuoka nesvarbi, na tada cia jau kitas klausimas ir klausimas ar pati galesi taip gyventi rolleyes.gif
Siaip jau mane stebina , kai zmones kartu 4 metai ir nedrysta atvirai kalbetis. Ot tai problema, kad neliks suzadetuviu netiketumo, pfff, juk vis tiek nezinosi kada tiksliai pasipirs ir kur. Vienu zodziu as uz atvira pokalbi 4u.gif
Atsakyti
#6
Aciu uz atsakymus. Akivaizdu, kad kalbetis reikia. Kad vestuviu "kazkada ateity" jis nori, tai ta zinau, kazkada seniau esam taip bendrai kalbeje. Tik dabar man jau noretusi, kad tas "kazkada" butu perkeliamas i artimesne ateiti... Reiks bandyt issiaiskint, ka jis galvoja.
Atsakyti
#7
uoj atsargiai.. kažkaip atrodo kad visos jūsų mintys db tik apie vestuves, privalomas vedybas... dvelkia "užsiciklinimu" doh.gif

paklauskit jo tiesiog kaip jis įsivaizduoja jūsų tolimesnį gyvenimą.. tiesiog vakare susėdę "pasvajokit"... nespauskit jo, ir nekelkit jokių tokių reikalavimų, nes bėgs jis toliau nei akys mato blink.gif
Atsakyti
#8
QUOTE(SweGirl @ 2010 06 15, 14:40)
Pastaruoju metu vis dazniau galvoju apie vestuves. Man tai atrodo kaip naturalus poreikis kurti SAVO seima. Situacija tokia kad mus su draugu ilgai skyre atstumas, o dabar po keturiu metu pagaliau keliames gyventi kartu ne tik vasaromis, bet nuolat. Tai jau yra didelis zingsnis, taciau as nenustoju galvoti apie judejima pirmyn. Noriu vestuviu. Galu gale juk tai nevyksta is karto... Noreciau isteketi tarkim kita vasara.. o dabar manau pats laikas butu susizadeti... Bet kaip su vaikinu kalbeti apie vestuves? Juk jei as sakysiu kad pvz noreciau isteketi uz jo kita vasara ir dabar butu pats metas susizadeti, tai gaunasi, kad cia jau kaip ir as persuosi smile.gif Noretusi, kad jis pats to noretu, kad graziai pasipirstu ir man tereiketu atsakyti Taip. Bet bijau, kad to laukti gali reiketi labai ilgai (jis uzsienietis is tokios salies, kur gyventi susidejus net ir 30m yra norma).
Kaip jus kalbejotes apie vestuves? Ar atkaklus vestuviu noro reiskimas neatbaido nuo suzadetuviu? (ty tarsi isnkysta netiketa romantiska pasipirsimo akimirka- nebera prasmes grazioms suzadetuvems). Kazkaip sunkiai suvokiu kaip viskas realiai vyksta kitose porose. Aciu uz pasidalinimus!!



kiekviena kartu pragyventa (susimetus) diena, atitolina vestuves mirksiukas.gif
jus einat kartu gyventi ir net nezinot jo poziurio i vestuves, ar cia vienas is tu "siuolaikisku " pabandymu "pagyvenam kartu ir paziurim kas gausis" doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo AURELYTE: 16 birželio 2010 - 12:12
#9


As asmeniskai esu nuomones, kad metu pakanka, kad vyras pasiulytu moteriai gyventi kartu, dar metu dvieju, kad abu suprastu ar nori gyvenima dalytis vienas su kitu ir dar metu vestuviu planavimui smile.gif Nes susimetus gyventi vyrams labai naudinga - namai sutvarkyti, reguliarus seksas, namuose visada griztancio laukia.. Ir taip pagyvena kelis metus su viena, kelis su kita, poto trecia, tai kam jiems tuoktis? biggrin.gif

Todel, kaip cia jau rase Meleta, butina pries apsigyvenant pasikalbeti kokia abu isivaizduojat ateiti, o sakyti vyrui, sakyti kad kita vasara nori vestuviu nieku gyvu negalima lotuliukas.gif Dar sokas istiks biggrin.gif O atsigaves spruks kiek kojos nesa biggrin.gif

Kalbas apie vestuves moteris turi viska sudelioti taip, kad vyras manytu, kad tai jo ideja - reikia kalbeti apie tai kaip ji brangini, kaip tau malonu jam ruosti vakariene, koks jis saunus vyras, galima paklausti ka jis apskritai masto apie seima, vaikus, bet siukstu tiesiai sviesiai neklausti ar jis ves tave.
Atsakyti
#10
Na, as kai tekejau uz uzsieniecio, tai pati pasiklausiau, nes tais laikais negalima buvo kitaip apsigyventi ilgiau, kaip tris men. Jei ne paslaptis, tai kokioj saly ruosiates gyventi? Jei uzsieny, tai ar turesit greitu laiku darba?
Atsakyti
#11
QUOTE(virga @ 2010 06 16, 20:32)
Na, as kai tekejau uz uzsieniecio, tai pati pasiklausiau, nes tais laikais negalima buvo kitaip apsigyventi ilgiau, kaip tris men. Jei ne paslaptis, tai kokioj saly ruosiates gyventi? Jei uzsieny, tai ar turesit greitu laiku darba?


Na isvykstu i Svedija. Ten darba turiu jau suplanuota, taip kad vestuviu vien del likimo uzsienyje nereikia. Bet siaip galvoju kad butent tas uzsienis inesa musu santykiuose sumaisti. Kai dar studijavau LT, susitikdavom ne tiek daznai, bet uztat visuomet jo namuose. Juk vykdavau pasimatyt specialiai is LT... Ir vasaromis ten dirbdavau, taip kad gyvendavom kartu. Tik pirma musu susitikimo vasara gyvenom atskirai, o po to apsigyvenimas kartu buvo kazkoks savaimis- ir paprasciau, ir ekonomiskiau, ir siaip jautes kaip savaime suprantamas dalykas. Visgi dabar jauciu, kad truko musu santykiuose *pasimatymu* laikotarpio, ir sprendimo gyvent kartu, kuris reikstu tvirtesni isipareigojima ir ateities planavima. Ir nors jis sako, kad nori su manimi kurti seima, bet panasu, kad dabar pats metas issiaiskinti iki galo ka mano persikelimas gyvent i svedija is tikruju reiskia...
Atsakyti
#12
QUOTE(SweGirl @ 2010 06 16, 22:50)
Na isvykstu i Svedija. Ten darba turiu jau suplanuota, taip kad vestuviu vien del likimo uzsienyje nereikia. Bet siaip galvoju kad butent tas uzsienis inesa musu santykiuose sumaisti. Kai dar studijavau LT, susitikdavom ne tiek daznai, bet uztat visuomet jo namuose. Juk vykdavau pasimatyt specialiai is LT... Ir vasaromis ten dirbdavau, taip kad gyvendavom kartu. Tik pirma musu susitikimo vasara gyvenom atskirai, o po to apsigyvenimas kartu buvo kazkoks savaimis- ir paprasciau, ir ekonomiskiau, ir siaip jautes kaip savaime suprantamas dalykas. Visgi dabar jauciu, kad truko musu santykiuose *pasimatymu* laikotarpio, ir sprendimo gyvent kartu, kuris reikstu tvirtesni isipareigojima ir ateities planavima. Ir nors jis sako, kad nori su manimi kurti seima, bet panasu, kad dabar pats metas issiaiskinti iki galo ka mano persikelimas gyvent i svedija is tikruju reiskia...


As gyvenu NO. Suprantu tave puikiai. Skandinavijoj nesureiksmina taip tu vedybu. Gal tiesiog ussiregistruokit kaip gyvenimo partneriai. Na, gal duok tokia minti jam, pasakyk, kad tavo artimieji nerimauja. Siaip, tai jie vyrai galima sakyti rimti, nereiketu bijoti. biggrin.gif
Atsakyti