Šiaip aš kažkaip skeptiškai nusiteikus, kas dėl individualiai gaminamų papuošalų

Gallll nebent, jei meistras tikrai geras, menininkas praktiškai, jei labai jo stilius patinka, ant tiek, kad negalvoji, kiek kainuos - na gal, gal tada. Bet šiaip, pas bet ką, tipo, "žinau vieną meistrelį, mano kaimynei darė" - pffff, kiek ką dariau - nieko ypatingo
Na ir kas, kad vienetinis? Užtat nieko ypatingai gražaus

To jie nepadaro, anas jiems per smulku, trečiam priemonių neturi, aiii... Besiaiškindamas užsiknisi

O rezultatas - nu daiktas, daugmaž ko norėjai, bet kad ten pasigėrėjimas apimtų į jį žiūrint -
Arba šiaip kas nors nenumatyto iškyla - pvz. bendradarbė sidabrinius auskarus pagal žiedą darėsi -nu labai gražūs, tik nešiot neįmanoma - sunkūs nerealiai... Būtų gatavi - pasimatuotum ir nepirktum, o taip - ką? Tokių prašei? Nu, tokių... Tai ir turėkis

Sumokėjai ir neškis... Jau tada geriau fabrikinį nusipirkt.
Kita bendradarbė irgi darėsi, pakabuką. Nu mano akim žiūrint, pusė velnio - o ji pati nepatenkinta. Meistras geras, padaryta gan kruopščiai - nu ne taip jinai norėjo. Nesusišnekėjo...
Ir kainos žemos nėr. Moki tai už darbą... Už daiktą iš sidabro ima panašiai tiek pat, kiek iš aukso su briliantais

O kur sidabras, kur jo gramas ar 30 cnt kainuoja, kur auksas - finale smulkesnis gaminys nerealiai brangus išeina...
Taigi, jei darytis - tai už labai brangiai, iš labai gerų medžiagų ir turėt labai gerą daiktą. O sidabras - jeigu ne kokią relikviją daraisi - tada geriau nueit į kokią "Indiją" ir nusipirkt... Mano tokia nuomonė, gyvenimo patirties padiktuota
Хрен, положенный на мнение окружающих, обеспечивает спокойную и счастливую жизнь.