man paskambino jo meiluze

Kaip matau apsukome rata. Ir vel is pradziu.

Ar neistikimybe yra vienareiksmiskas blogis?
O kaip jusu manymu gyenimas tryse, fizines neistikimybes nera, tik dvasine, trecias partneris galvoje? Kita vertus, jus manot, kad nesitikimybe visada yra suplanuota, kaip teigia Raketa. Ar jus atmetat varianta, kad zmones gali pamilti, kita asmeni, ir patys kankintis, tarp pareigos ir meiles... Ar meile suplantuoti galima?

Kita vertus. Tarkim, David Herbert Lawrenc "Ledi Chaterli meiluzis", ar tai galima priskirti prie vienareiksmisko blogio? Anna Karenina, Meistra ir Margarita mes jau cia isgvildenome, anot Raketos jos ir jie visi, kartu susemus yra kurvinai.

Rasime mazai zmoniu, kurie pateisintu neistikimybe, bet jos vertinimas nebutinai privalo buti toks kraugersikas. Cia jau kazkoks fanatzimas.
Papildyta:



Mano drauge, perzengus jau i sesta desimtmeti, labai dorovinga asaba, susimylejo su vienu isvaizdziu vyriskiu. Abu kolegos, dirba ekspedicineje imoneje. Daznai suskalbedavo telefonu, o ir komandiruotes. Po metu "draugystes", jau kaip ir tapo oficiali pora. Mazdaug po 3 metu, jei taip galima pasakyti, bendro gyvenimo ji suzino, kad jis turi seima. Lagaminai sukrauti ir zmogutis su palaiminimu isleistas atgal i seima.

Bet vadovaujantis tokiu pavyzdziu, ar mes galime visus lyginti pagal viena kurpaliu?

Niekas nuomones nebando pakeisti, tik bando parodyti kita medalio puse, kad vienareiksmiskumo nera gamtoje, gyvenime, tik matematikoje.

Ir ta diskusija ir yra ne del neistikimybes, o del Raketos reakcingo poziurio i problema.

Volteras sake, kad "Nuomones nekeicia tik lavonai ir idiotai".

Įsikišiu į šitą diskusiją vis dėlto Ar čia aš kažkokia keista, ar čia man vienai žiauriai kliūva Juoko raketos nuolatinis žmonių vadinimas šiukšlėm, mėšlu ir drąsa skirstyti žmones į tuos, kuriuos net paspirti yra žema, ir likusius (ištikimus ir nemeluojančius). Vis dėlto, kiek žmogus turi būti užsidengęs akis, kad taip teistų, smerktų, neįvertintų niekada jokių aplinkybių, ir teigtų akivaizdžiai prieštaraujančius žmogiškai prigimčiai, kuri vis dėlto nėra tokia paprasta, dalykus? Apie tikėjimą čia net kalbėti neišeina, ne tik apie krikščionybę (kur neteisiama ir nesipuikuojama savo teisumu, čia gi be to dar ir žinoma bei numanoma ateitis - mano vaikai nesuklys, Dieve Dieve ...... ), bet ir apie jokį kitokį manau (nebent kokia radikali sekta, bet juoko raketa tai paneigė )
Be to aš nesuprantu - na pameluoja gi kartais tie žmonės, galima pykti, įvertinti, kaip neigiamą faktą, čia nekalbu apie akivaizdžią kiaulišką neištikimybę ir melą, bet už tai taip juos smerkti ...... Kam taip savo teisumu mėgautis? Juoko raketa, iš kur jūs tokia tikra, kad niekas niekad nieko jums nepamelavo???????? Nu nesuprantu aš

Man – vienareikšmiškai taip. Negaliu pateisinti nei fizinės, neid vasinės neištikimybės. Norint pradėti naujus santykius, reikia užbaigti prieš tai buvusius.
Aš neatmetu varianto, kad žmonės gali pamilti vienas kitą. Tačiau būkite sąžiningi, užbaikime pirma viską kas yra ir atvirai išeikime kažkur kitur. Nesikankinti ir nekankinti kitų, susidelioti savo veiksmus, susidelioti pareigas ir jausti atsakomybę dėl priimamų sprendimų.
Nei Annos Kareninos, nei Margaritos nepateisinu. Nesprendžiu ar jie „kurviniai“, tačiau jų elgesyje nematau nieko didžiadvasiško ir pasiaukojančio. Kaip literatūriniai kūriniai įdomu skaityti, kaip realus gyvenimiškas atsitikimas – visiškas atsakomybės nebuvomas prieš kitus asmenis. Galų gale reikia prisiminti, kad mes nesame tiek laisvi savo veiksmuose, mes esame priklausomi nuo aplinkinių asmenų ir jie yra priklausomi nuo mūsų. Kaip sakė Mažasis Princas „tampi amžinai atsakingas už tą, ką prisijaukinai“.

Pati dirbu toje srityje. Flirto pilni pakampiai, yra daug simpatiškų vyrų, yra susitikimų su klientais, komandiruotinių pagundų, skambučių viešbutyje nuo paslaugiu konferencje, kolegų baliuose... Žinot, savaitgalį vyko ketvirtinė apžvalga (pagerimas). Kolega, su kuriuo dirbu jau geri 6 metai, gerokai įkaušęs ant kelių klaupėsi, pečius bučiavo, rankas glostė ir visą vakarą suokė apie tai kokią aš esu jam graži ir mylima. Visą vakarą (kol neišlūžom miegot), kaip užsikirtusi plokšetelė kartojau „Saule, turiu mylymą vyra, du vaikus, esu laimingai ištekėjusi ir aš nieko nenoriu bendro turėti su tavimi, apart darbinių santykių“. Ryte vyrukas atsiprašinėjo.
Kaip manote, jei aš galiu atstovėti savo poziciją, kodėl kitas negali to pačio padaryti? Negali ar NENORI?
P.S. Vadinasi aš arba lavonas, arba idiotas. Šiuo klausimu mano nuomonė nesikeičia jau nežinau kiek metų.

Aš apie tą patį, su tais pavyzdžiais melo iki absurdų galima nusvažiuot: melagingos parduotuvių akcijos, neteisinga oro prognozė, vėluojanti alga. Čia gi vos ne kiekvieną reiktų statyt prie sienos ir šaudyt.

Aš tikrai prieš neištikimybę, nežinau, kaip elgčiausi, jei išduotų mane, bet, pavyzdžiui, ar jūs nemanot, kad būna ne vien tik tokios situacijos? Būna vyras skriaudžia žmoną, o ji sutinka kitą ir įsimyli. Na ir blaškosi, nežino, ką daryti, ir vyro bijo, ir vaikai yra, ir naujas gyvenimas su kitu vilioja, na tikrai nėra viskas juk tik juoda ir balta Net bažnyčia kai kuriais atvejais panaikina bažnytinę santuoką žmogui esant gyvam. Išimčių yra visur
Papildyta:

Tai va būtent, mane irgi nervina, kai mane apgaudinėja, nervina visus, bet tooooooli gražu ne iki tokio lygio Teliko žiūrėti negalima tada net, skaityti irgi - žiniasklaida lt dažniausiai yra tik reikalingos nuomonės formuotoja

Jei vyras skriaudžia žmoną ir ji tęsia gyvenimą su juo, vadinasi jai tinka ir patinka toks gyvenimas. Sutikti ir įsimylėti, vadinasi ieškotis ne pačiai išeities iš susidariusios padeties, nesivadovauti savo "smegenais", o .. atsiprašau už grubų išsireiškimą "ant svetimo ***** į rojų nujoti". Niekas nėra atsakingas už tos moters pasirinktą gyvenimo būdą, už tai kad ji pati nesiemė veiksmų pakeisti savo poziciją šeimoje.

Keista šiuolaikinės bažnyčios pozicija šiuo klausimu, labai keista. Ir keista žmonių pozicija, ieškant sakramento nutraukimo būdų. Tuoj taps kaip ir civilinė santuoka: randu n+1 vieną priežasčių kodėl santuokos sakramentas pripažįstamas negaliojančiu. Čia kas? Bažnyčia Dievo pozicijos imasi? Ir žmonių priesaiką panaikina? Šiuo atveju galiu ginčytis iki nuprotėjimo, nes NĖRA pateisinančių argumentų, kodėl priesaiką reikia pripažinti niekine.

bandant remtis raketos požiūriu, jūs irgi kalta, leidot susidaryt nuomonei, kad jums taip galima sakyt, galima su jumis flirtuot, rankas bučiuot. Ir dar nedavėt rimto atkirčio, leidot visą vakarą vystitis situacijai. Jei tai damai nuklydimas tai buti surištam, pripompuotam narkotikų, primuštam ir priverstam kažką padaryt. ir tai neužsiminta ar tai būtų pateisinama.

Pirmiausia apie bažnyčios poziciją - ko čia nesuprast? Viena iš priežasčių, kaip pavyzdį paimkim - nuslėpta psichinė liga. Sužinojo moteris po keturių metų, kad vyras šizofrenikas, tik apsigydęs buvo. Nuslėpė jis pats, šeima apsidžiaugė ligonį iškišus. Tai ką ji negali buvus apgauta su juo išsiskirti ir kurtis gyvenimą iš naujo? Kokia priesaika, jei ji duota mele??? Bažnyčia tą puikiai supranta, o jums čia ne pateisinantis argumentas? Ką siūlot tokiu atveju, su tuo vyru likti susijusiai iki grabo lentos?

Dėl gyvenimo tęsimo su skriaudžiančiu vyru - o jei eiti nėra kur, o jei vaikai maži, o jei moteris neryžtinga, na negi jūs galvojat, kad viskas taip paprasta, o žmogus visada privalo būti labai labai stiprus, ryžtingas ir neklystantis? O jei jis kitoks - viskas? Gyvenimas labai įvairiapusis ir sudėtingas, kas bendravęs su daug žmonių tą žino, nėra viskas taip paprasta. Bažnyčia tolerantiškėja iš dalies dėl kunigų, pabendravusių su gausybe žmonių, patirties, įžvalgų, vertinimų, kintančio supratimo apie pasaulį. Tik juoda ir balta nebūna

Beje, bažnytinis santuokos nutraukimas kaip civilinis netaps. Procesas trunka keletą metų, ten viskas ganėtinai sudėtinga.
Ir dar - pati esu susituokus bažnyčioj, bet nesu nutraukusi bažnytinės santuokos ir negalvoju to daryti, tik turiu info šiuo klausimu

Puiku. Kaip paprasta sudelioti viska po lentyneles, kas ka turi daryti, galvoti ir jausti. Ar viskas taip paprastai susdelioja realiam gyvenime.

Velgi, musu seimos draugai. Zmonai isoperavo mioma. Vyras visa ligos laikotarpi nenuejo nuo lovos, vaikai aplinkui, visi kartu. Rodos viskas tvarkoj, auglys nepiktybinis. Praeina koks laiko tarpas, kreipiasi vyrukas i mano vyra, teiraujasi, kaip tau na tas... seksas. Artimu draugu tarpe nepaslaptis, kad ir as neesu pilnos komplektacijos, sito neafisuojam, bet artimi zino. Na manasis problemu jokiu del to neturi. Pasirodo, draugas nebegali ziureti i savo zmona, kaip i moteri, draugai taip, tevai irgi, o meiluziai... Anot liaudies, nestovi jam ir viskas. Kreipesi zmogelis pas specialista, kad smegenine praplautu. Mirties taskas, viskas. Na kiek tai iglai galejo trukti, vyras 37 metu, sveikas viskas tvarkoj. Atsirado moteriske, pastojo. Atejo namo, prisipazino, issiskyre. Abu nuostabus zmones. Bendro pokalbio metu vyrukas prisipazino, kad isitaise meiluze, manydamas, kad susigrazins potencija, ir liks gyventi seimoje.

Siuo metu yra sukure savo seimas. Draugauja seimomis, pries pusantru jis su savo zmona dalyvavo josios vestuvese. Vaikai sia situacija prieme normaliai, nes tevai plauku nesiplese. Dabar manau, kad zmona suprato, kad vyrui blogai, matesi, kad stengesi, dejo pastangas, bet neisejo.


Kita istorija, apie moteri. Mano pazinciu ratas ganetinai specifinis. Mus gyvenimas suvede, nes mes turime panasia problema, vyras alkocholikas. Susitikom. Moteriskei taip jau buvo prisirpe, kad ir mano ausys jai pasirode priimtinos. Situacija banali, moteris pamilo vyriski, atsakomybe uz vyra, ja sulaiko nuo skyrybu su juo. Bijo, kad jis prades gerti, degraduos ir t.t.. Tarp kitko (gal todel ir atsiminiau sia istorija) citavo Egziuperi princo zodzius "Uz tuo kuriuos prisijaukiname nesame atsakomybe". Ir kaip ilgai ta atsakomybe ji turi nesti? Taip, ta, kuri paliks sukels zmogui kancia, bet ar pati del to nekencia? Ar galima sia dvilype busena laikyti amoralia? Ar ji del to yra kekse?

Yra keli išimtiniai atvejai, kad sakramentas yra anuliuojamas. Neištikimybė, smurtas, netgi nenuslėptas nevaisingumas nėra priežastis nutraukti santuoką.
Tam yra sužadėtuvių periodas.

Oj, vat per šitą nereikia važiuoti ir aiškinti man, kad išeities nėra. Išeitis visada yra, reikia tik noro ir ryžto keisti. Jei nėra ryžto - nebus ir noro. Jei nėra noro - vadinasi viskas tinka taip kaip yra.

Ana gi tipiška boba, nu gerai, atsiprašau - moteris, todėl ir sugeba taip

Visa ka rasau, nebandau pateisinti neistikimybe, as pati jai nepritariu, bet noreciau, kad i ja pazvelgtumet siek tiek is kitos puses. Dazniausiai mes i tai ziurime tik is paliktuju-auku puses, bet neretai aukomis buna ir tie, kas palieka. Sioje situacijoje, jei dorovingas zmogus visada lieka iskaudintas.