Sveikos mamytes ir teveliai...
panasu kad savo gyvenime turesiu priimti sunku sprendima....pries priimdama norejau su jumis padiskutuoti.
Situacija tokia - gyvenam su vyru nesenai, mazdaug 6 metai kartu, ketvirti metai kaip vede. Vaikuciai mazi dar....jau ilga laika pagaunu save galvojant kad esu su tuo zmogumi tik del vaiku....manau kad anksciau ar veliau turesiu skirtis....nebemyliu...bet su tuo dar galima gyventi....nebeliko ir pagarbos....priezasciu dabar nenagrinesiu, ju tikrai daug ir ivairiu...tiesiog noriu visu paklausti - kada jusu nuomone geriausias laikas skyryboms kad tai maziausiai skausminga butu vaikams? Kol mazi? Kai jau paauge? Kokio amziaus jie maziausiai jautrus tokiems dalykams? Noriu jusu nuomones. (zinau kad tevu skyrybos bet kokiame amziuje labai paveikia vaikus, bet gal galima pasirinkti geriausia varianta is blogiausiu ...)
QUOTE(wytaute69 @ 2010 07 01, 23:36)
Sveikos mamytes ir teveliai...
panasu kad savo gyvenime turesiu priimti sunku sprendima....pries priimdama norejau su jumis padiskutuoti.
Situacija tokia - gyvenam su vyru nesenai, mazdaug 6 metai kartu, ketvirti metai kaip vede. Vaikuciai mazi dar....jau ilga laika pagaunu save galvojant kad esu su tuo zmogumi tik del vaiku....manau kad anksciau ar veliau turesiu skirtis....nebemyliu...bet su tuo dar galima gyventi....nebeliko ir pagarbos....priezasciu dabar nenagrinesiu, ju tikrai daug ir ivairiu...tiesiog noriu visu paklausti - kada jusu nuomone geriausias laikas skyryboms kad tai maziausiai skausminga butu vaikams? Kol mazi? Kai jau paauge? Kokio amziaus jie maziausiai jautrus tokiems dalykams? Noriu jusu nuomones. (zinau kad tevu skyrybos bet kokiame amziuje labai paveikia vaikus, bet gal galima pasirinkti geriausia varianta is blogiausiu ...)
panasu kad savo gyvenime turesiu priimti sunku sprendima....pries priimdama norejau su jumis padiskutuoti.
Situacija tokia - gyvenam su vyru nesenai, mazdaug 6 metai kartu, ketvirti metai kaip vede. Vaikuciai mazi dar....jau ilga laika pagaunu save galvojant kad esu su tuo zmogumi tik del vaiku....manau kad anksciau ar veliau turesiu skirtis....nebemyliu...bet su tuo dar galima gyventi....nebeliko ir pagarbos....priezasciu dabar nenagrinesiu, ju tikrai daug ir ivairiu...tiesiog noriu visu paklausti - kada jusu nuomone geriausias laikas skyryboms kad tai maziausiai skausminga butu vaikams? Kol mazi? Kai jau paauge? Kokio amziaus jie maziausiai jautrus tokiems dalykams? Noriu jusu nuomones. (zinau kad tevu skyrybos bet kokiame amziuje labai paveikia vaikus, bet gal galima pasirinkti geriausia varianta is blogiausiu ...)
As manau kad kuo anksciau tuo geriau vaikui
t.y. kuo mazesnis vaikas tuo lengviau tai isgyvena 
o del vaiku gyventi tai yra paaukoti savo gyvenima kitiems
bet kad ir kaip stengiates , vaikai psichologiskai jaucia kad seimoj kazkas yra negerai, ir jie tai isgyvena, taip kad kam kankinti vaikus ir save ir vyra, kam aukoti savo ir kitu gyvenimus
Skyrybose nėra geriausio varianto.
Vaikams nėra nustatyta amžiaus norma kada jie geriausiai perneša tėvų skyrybas.
Jie niekada jų netoleruos.
Labai gaila, bet taip.
Todėl turite skirtis, kai jau negalite kartu su žmogumi gyventi.
Jei vyksta apmąstymai kada geriau, tai reiškia tik viena , kad dar pati nepasiruošusi skyryboms.
Vaikams nėra nustatyta amžiaus norma kada jie geriausiai perneša tėvų skyrybas.
Jie niekada jų netoleruos.
Labai gaila, bet taip.
Todėl turite skirtis, kai jau negalite kartu su žmogumi gyventi.
Jei vyksta apmąstymai kada geriau, tai reiškia tik viena , kad dar pati nepasiruošusi skyryboms.
QUOTE(Daiva41 @ 2010 07 08, 11:23)
Skyrybose nėra geriausio varianto.
Vaikams nėra nustatyta amžiaus norma kada jie geriausiai perneša tėvų skyrybas.
Jie niekada jų netoleruos.
Labai gaila, bet taip.
Todėl turite skirtis, kai jau negalite kartu su žmogumi gyventi.
Jei vyksta apmąstymai kada geriau, tai reiškia tik viena , kad dar pati nepasiruošusi skyryboms.
Vaikams nėra nustatyta amžiaus norma kada jie geriausiai perneša tėvų skyrybas.
Jie niekada jų netoleruos.
Labai gaila, bet taip.
Todėl turite skirtis, kai jau negalite kartu su žmogumi gyventi.
Jei vyksta apmąstymai kada geriau, tai reiškia tik viena , kad dar pati nepasiruošusi skyryboms.
visiskai sutinku,tikrai reikia dar mastyti,nes yra mazytis procentas,kad abejoji 
O jeigu jau abejoji ir mintis tikrai sukasi apie skyrybas, tai manau nera reikalo vilkinti visko ir kuo greiciau reikia viska uzbaigti 
nes 100% kad anksciau ar veliau tikrai issiskirsit
, o del vaiku neverta aukoti savo gyvenimo, nes jie tikrai nepasakys aciu kad likai gyventi su teciu, o gal pasakys aciu kad issiskyrei Papildyta:
[quote=Daiva41,2010 07 08, 13:23]
Skyrybose nėra geriausio varianto.
Vaikams nėra nustatyta amžiaus norma kada jie geriausiai perneša tėvų skyrybas.
Jie niekada jų netoleruos.
Labai gaila, bet taip.
Todėl turite skirtis, kai jau negalite kartu su žmogumi gyventi.
Jei vyksta apmąstymai kada geriau, tai reiškia tik viena , kad dar pati nepasiruošusi skyryboms.
O vaikai kaip tik gali mamai patarti ir veliau pasakyti "Kaip gerai kad issiskyrei su teciu " zinau tookiu atveju kai vaikai jaucia ir patys mamos praso kad negyventi kartu. Na tiesiog taip buna
Kad ir kaip bebutu gaila
manau ne vaikai ar jų amžius turėtų būti išeities pozicija, o jūsų su vyru santykiai ir apsisprendimas.
teigimas, kad gyvenu su vyru dėl vaikų - šiek tiek kvepia atsakomybės nusimetimu, vengimu priimti esminį sprendimą.
gal vaikams lengviausia susitaikyti, kai jie tampa pilnamečiai? Jei jau nusiteikus laukt ir derintis tik prie vaikų...
antra vertus, gal išties mažiems lengviau susitaikyti, betgi vienai auginti kaip sunku
žodžiu, apibendrinant mano subjektyvią nuomonę - jei gyvent nebepakeliama, tai nėra ko laukt. Jei pusė bėdos - gal reikėtų pagalvoti apie šeimos išsaugojimą?
teigimas, kad gyvenu su vyru dėl vaikų - šiek tiek kvepia atsakomybės nusimetimu, vengimu priimti esminį sprendimą.
gal vaikams lengviausia susitaikyti, kai jie tampa pilnamečiai? Jei jau nusiteikus laukt ir derintis tik prie vaikų...
antra vertus, gal išties mažiems lengviau susitaikyti, betgi vienai auginti kaip sunku
žodžiu, apibendrinant mano subjektyvią nuomonę - jei gyvent nebepakeliama, tai nėra ko laukt. Jei pusė bėdos - gal reikėtų pagalvoti apie šeimos išsaugojimą?
QUOTE(milla22 @ 2010 07 08, 20:23)
O vaikai kaip tik gali mamai patarti ir veliau pasakyti "Kaip gerai kad issiskyrei su teciu " zinau tookiu atveju kai vaikai jaucia ir patys mamos praso kad negyventi kartu. Na tiesiog taip buna Kad ir kaip bebutu gaila
Kad ir kaip bebutu gaila Kai buvau paaugle ir maciau mamos nora skirtis su tevu-visaip skatinau, kad issiskirtu, kad nesikankintu. Mama bijojo(tarybiniai metai, poziuris i issiskyrusias kitoks buvo, vadovaujanciu postu gauti negalejai, o mama buvo vadove imoneles), sulaike ja ta baime prarasti darba bei vaikams prarasti teva.
O kai suaugau-esu mamai dekinga uz pasiaukojima
Ir santykiai ju pasikeite: mama sako, kad sugrizo i jaunyste, nes gyvena kaip pasakoj Tetis kava jai i lova nesa, apsokineja, visur kartu, visur ranka rankon... As irgi laiminga, nes mano vaikai turi ABU senelius, nereikia per sventes "dalintis", lankant viena ar kita teva. Mano tevu seima-mums, dukroms, stiprybes ir stabilumo saltinis 
Tuo tarpu mes su vyru issiskyrem. Vaikai maziukai buvo: 7 ir 2 metu. 7metis jautesi kaltas ir net zudesi
Ilgas lankymosi pas psichologus procesas buvo...2metis siai dienai jau treciokas, ir jis labai daznai priekaistauja, kad issiskyrem su tevu, nes dar is vaikiskos pasamones jam iskyla prisiminimai tu dienu, kai visa seima kartu pramogaudavo, juokdavosi, gyveno kartu.
Vienok, skaudu girdeti ju priekaistus... Nezinau, gal kai suaugs-kalbes kitaip? Dabar tik priekaistai ir gedos jausmas, nes ju draugai gyvena stabiliose seimose ir tyciojasi is KITOKIU vaiku.
QUOTE(sena pažįstama @ 2010 07 09, 07:44)
Tuo tarpu mes su vyru issiskyrem. Vaikai maziukai buvo: 7 ir 2 metu. 7metis jautesi kaltas ir net zudesi
Ilgas lankymosi pas psichologus procesas buvo...čia tai istorija...
vat ir aš galvoju apie tą patį, kaip ir temos autorė.
bet mano situacija gal kiek lengvesnė.
MB dirba kitame Lietuvos krašte. namo grįžta savaitgalį. o kartais ir kas antrą. tad vaikas tėvą mato ne per dažniausiai (sūnui dabar 2,4 m.).
todėl aš manau, kad jei dabar skirsiuos, gal vaikas ir visai nesupras, kas čia atsitiko. na kaip nebuvo tėvo namuose, taip ir nebėra.
bet nuo šio žingsnio mane kol kas stabdo ne vaiko amžius ir jo situacijos suvokimas ar nesuvokimas. bet, kaip teisingai pastebėjo Daiva41, apsisprendimas. žinau, kad taip reikia, bet nesu tikra, kad to noriu...
bet mano situacija gal kiek lengvesnė.
MB dirba kitame Lietuvos krašte. namo grįžta savaitgalį. o kartais ir kas antrą. tad vaikas tėvą mato ne per dažniausiai (sūnui dabar 2,4 m.).
todėl aš manau, kad jei dabar skirsiuos, gal vaikas ir visai nesupras, kas čia atsitiko. na kaip nebuvo tėvo namuose, taip ir nebėra.
bet nuo šio žingsnio mane kol kas stabdo ne vaiko amžius ir jo situacijos suvokimas ar nesuvokimas. bet, kaip teisingai pastebėjo Daiva41, apsisprendimas. žinau, kad taip reikia, bet nesu tikra, kad to noriu...
šiaip tai skirybos yra sunkus dalykas.... ką reiškia vaikai maži? mano draugės dvimetukė labai jautraiai reaguoja į tai,kad tėčio nemato kasdien,o metinukei tai kaip ir dzin. Jos vyras kaip tėvas-neblogas,bet kaip vyras... negana to,kad ją nuolat teorizuoja,žlugdo psichologiškai, bet dar ir mušasi. Taigi,manau,kad jos atveju-skirybos pati geriausia išeitis,nes vaikai matydavo tas muštynes,ėdimąsi ir t.t.-o tai manau yra blogiau,nei augti kai ir nepilnoj šeimoj,nes,kad jų santykiai pasikeis-be šansų,o vaikams būti šalia besiriejančių tėvų-tai mažų mažiausiai baisu...
gaila, kad taip atsitinka...
is studiju metu puikiai prisimenu, kad kritinis laikas tevu skyryboms yra kai vaikui 6-7 metai. kazkaip tokio amziaus jie sunkiausiai reaguoja i tevu skyrybas...
sekmes tau ka benusprestum
is studiju metu puikiai prisimenu, kad kritinis laikas tevu skyryboms yra kai vaikui 6-7 metai. kazkaip tokio amziaus jie sunkiausiai reaguoja i tevu skyrybas...
sekmes tau ka benusprestum
