Įkraunama...
Įkraunama...

Vyro skelbimas internete, kad ieško meilužės

ir kaip toliau einasi pazindinti su tikruoju vyru internetu? biggrin.gif ziauru istorija, ir dar nescia tu kaip supratau, pasakyk, kad zinai irissiaiskinsi priezasti kodel taip atsitiko.
Atsakyti
QUOTE(Radze @ 2010 08 23, 15:57)
va būtent! GAL būtų kitaip, jei jis būtų ne toks idealus ne tik man, bet ir mano vaikui! Neišpasakosiu čia jo visų gerų darbų ir poelgių, ne apie tai tema smile.gif Tiesiog gal ir buvau "užmigdyta" jo visapusiu dėmesiu ir pagalba, kad kažką praleidau... Nenoriu ir savęs kažkuo kaltinti, juk tikau jam tokia, kokia esu (bent jau taip atrodė smile.gif) Nors...sakau GAL, nes dabar tikrai nesu tikra, kaip pasielgčiau kitu atveju (na, jei jis būtų "negerietis" smile.gif) ai, žodžiu, susipainiojau kaip reikiant...

kadangi faktas jau yra įvykęs, prarasti savo žmogaus kaip ir nenorite, bet ir toliau gyventi taip negalit, todėl imčiau, Jūsų vietoj, ir pasikalbėčiau akis į akį. Be pykčio. Tiesiog pasakyčiau, kad smalsumas privertė padaryti negerą darbą ( lįsti prie svetimo telefono) ir kad rasti sms'ai neleidžia ramiai toliau gyventi. Kad Jus dabar yra labai blogai.

Pats žinojimas ir neišsikalbėjimas santykiams nieko gero neatneš.
Atsakyti



QUOTE(Radze @ 2010 08 23, 14:37)
Niekada negalvojau, kad atsidursiu ir aš tokioje situacijoje... Su draugu pažįstami beveik pusantrų metų, gerą pusmetį gyvename kartu. Jau nesame jaunikliai, abiem gerokai virš 30 metų. Jis superinis vyrukas, geras visomis prasmėmis smile.gif Gėlės, bučiniai, "myliu" kas dieną, žodžiu, dėmesio iš jo pusės turbūt 100 procentų, maniau, tokie vyrai tik meilės romanuose egzistuoja smile.gif Namuose padeda visose srityse: nuo valgio gaminimo iki buto tvarkymo bei pamokų ruošimo su MANO vaiku... smile.gif Bet... prieš keletą dienų suskambo jo mobilusis, jo nebuvo tuo metu namie ir as paėmiau jo telefoną... Na, nespėjau atsiliepti, tiesiog norėjau pažiūrėti, kas skambino...Įlindau ir į žinutes...o ten "vyriškis maloniai pabendrautų su moterimi"........ Žinutė išsiųsta 1395... Iš pradžių galvojau - bajeris, su draugais pakvailiojo ir t.t... Na, aš ne iš tų, kuri tokioj situacijoje galvotų, sakyti ar ne... Tiesiai šviesiai paklausiau, ką visa tai reiškia? Atsakymas - "nežinau, kodėl parašiau šią žinutę"!!! Klausiu, ko tau trūko ar trūksta iš manes? Atsakymas - "nieko, myliu tik tave, noriu tik tavęs ir t.t."...
Pirma mano mintis - mesti jį! Dabar! Kad kuo greičiau išsikraustytų iš mano namų... Bet... Išaušo kitas rytas ir su siaubu pagalvojau, kaip toliau reiks gyventi be jo?... Na, taip, mes daug kalbėjomes, bandom toliau gyventi kartu, bet kartais tokia neviltis apima, kad net nežinau, ar sugebėsiu taip gyventi toliau...
Nežinau, kodėl čia parašiau...turiu gerų draugių apie tai pasikalbėti, tiksliau sakant, išsikalbėti... Gal todėl, kad skaitydama šią temą aną savaitę, galvojau: "na, ne, aš su tokiu vyruku, kaip temos autorės vyras, negyvenčiau daugiau! Velniop! Lauk jį". Bet, kaip sakoma, "nespjauk į šulinį....."
Įdomi būtų Jūsų nuomonė, ypač tokia, kuri galbūt priverstų į šią situaciją pažvelgti kitu kampu, t.y. ne tik, kad "visi vyrai tokie..." smile.gif
Ačiū už dėmesį smile.gif




Vienas is dvieju:
1,Pamirsti ir gyventi kaip nieko nebuve, nesikapstant"kaip ten, kas ten ir t.t.", pasitenkinant jo atsakymu.
2. Issiskirti -jei jauciate, kad to pamirsti negalesit, nes paranoja jusu santykius vistiek sues.


Trecio kelio nera.

Del visa ko galit paklauskit jo, kaip jis jaustusi, jei rastu jusu telefone tokia zinute, gal (duok die..) jis is tiesu vis dar mazvaikis, kuriam idomu "o kas ten uz rakto skylutes ar uzkibs, ar ne" ir smegenys nesuveike, kad jus tai galite suprasti visai kitaip nei jis, ir kad jums gali buti skaudu. Bet tai lyrika...orealybe 1 ir 2 punkte.
Atsakyti
QUOTE(wit @ 2010 08 23, 16:01)
pasitikejima atgauti tikrai labai sunku bet imanoma smile.gif butu negerietis-galbut tada ir uztektu to ka radot ir pamatet. taciau viskas iki tol buvo gerai-pasisodinkit, pasakykit kad noretumet kad daugiau tai nepasikartotu ,kad jauciates iskaudinta ir praradote pasitikejima. pakalbekite is sirdies ir pabandykit visa tai pamirsti.. geri zmones nesimeto smile.gif


Na, nors ši istorija dar šviežia, bet mes jau turėjome laiko visa tai apkalbėti. Su juo esu visiškai atvira, nėra buvę atvejų (atvirai sakau), kad būčiau vengusi, bijojusi pasikalbėti apie tai, kas neramina, o ir jis nėra iš tų, kurie nesikalba. Kalbėjimės, ir ilgai, kas ir kaip, tik jis man nesugebėjo paaiškinti, KODĖL? Gal dėl to siuntu? Nors...o ką jis galėjo pasakyti, paaiškinti? Tik kartojo: "padariau klaidą, labai gailiuosi, matau, kaip tave įskaudinau, žadu taip daugiau tai nepasikartos" smile.gif Na bet, mergaitės, kodėl man nuo to ne lengviau??? Gal tiesa, kad laikas užgydo visus skaudulius?
Atsakyti
QUOTE(Kopytė @ 2010 08 23, 16:07)
Trecio kelio nera.

yra ir trečias, ir ketvirtas ( pvz., suorganizuoti panašius sms'us savam telefone ir suteikti progą jas atrasti tongue.gif )
Esu už civilizuotus būdus. Net jei ir pavyks laikinai pamiršti, ateis laikas, kai likusi nuoskauda sugrįš bumerangu.

Tiesa, jei vyras iš tokių, kuris nemoka kalbėti, tuomet net ir antro kelio nėra, tėra vienas - išsiskirstyti kiekvienam su savais žaislais po skirtingas smėlio dėžes.
Atsakyti
QUOTE(Kopytė @ 2010 08 23, 16:07)
Vienas is dvieju:
1,Pamirsti ir gyventi kaip nieko nebuve, nesikapstant"kaip ten, kas ten ir t.t.", pasitenkinant jo atsakymu.
2. Issiskirti -jei jauciate, kad to pamirsti negalesit, nes paranoja jusu santykius vistiek sues.
Trecio kelio nera.

Del visa ko galit paklauskit jo, kaip jis jaustusi, jei rastu jusu telefone tokia zinute, gal (duok die..) jis is tiesu vis dar mazvaikis, kuriam idomu "o kas ten uz rakto skylutes ar uzkibs, ar ne" ir smegenys nesuveike, kad jus tai galite suprasti visai kitaip nei jis, ir kad jums gali buti skaudu.  Bet tai lyrika...orealybe 1 ir 2 punkte.


Ir to klausiau, kaip jis jaustųsi smile.gif Aišku, atsakymas - nežinau, bet tikrai nenorėčiau to patirti smile.gif Išsiskirti? Nežinau, tiesiog pas jį tiek daug pliusų, net nežinau, ką galėčiau įvardinti kaip minusą? Bet šis pastarasis poelgis toooks, kad kartais atrodo, nežinau, ar sugebėsiu vėl juo pasitikėti... Nesu, manau, iš tų moterų, kurios be vyro kaip be rankų, sėkmingai po skyrybų su ex gyvenau su vaiku, bet patikėjau juo, džiaugiausi, kad man taip pasisekė (dažnai pagalvodavau, kad tai atpildas už tai, ką išgyvenau po skyrybų)...
Atsakyti
QUOTE(Radze @ 2010 08 23, 16:11)
Na, nors ši istorija dar šviežia, bet mes jau turėjome laiko visa tai apkalbėti. Su juo esu visiškai atvira, nėra buvę atvejų (atvirai sakau), kad būčiau vengusi, bijojusi pasikalbėti apie tai, kas neramina, o ir jis nėra iš tų, kurie nesikalba. Kalbėjimės, ir ilgai, kas ir kaip, tik jis man nesugebėjo paaiškinti, KODĖL? Gal dėl to siuntu? Nors...o ką jis galėjo pasakyti, paaiškinti? Tik kartojo: "padariau klaidą, labai gailiuosi, matau, kaip tave įskaudinau, žadu taip daugiau tai nepasikartos" smile.gif Na bet, mergaitės, kodėl man nuo to ne lengviau??? Gal tiesa, kad laikas užgydo visus skaudulius?


o ko jus tikejotes? smile.gif kad pasakys norejau nuotykio? nepasakys gi smile.gif vyrai jau tokie, dar jusiskis saunuolis kad isvis apie tai kalbejo:) kitas tik suveles ka nors butu, paranojike isvadines ir viskas smile.gif o nelengviau todel kad viskas dar labai sviezia..
QUOTE(Radze @ 2010 08 23, 16:20)
Ir to klausiau, kaip jis jaustųsi smile.gif Aišku, atsakymas - nežinau, bet tikrai nenorėčiau to patirti smile.gif Išsiskirti? Nežinau, tiesiog pas jį tiek daug pliusų, net nežinau, ką galėčiau įvardinti kaip minusą? Bet šis pastarasis poelgis toooks, kad kartais atrodo, nežinau, ar sugebėsiu vėl juo pasitikėti... Nesu, manau, iš tų moterų, kurios be vyro kaip be rankų, sėkmingai po skyrybų su ex gyvenau su vaiku, bet patikėjau juo, džiaugiausi, kad man taip pasisekė (dažnai pagalvodavau, kad tai atpildas už tai, ką išgyvenau po skyrybų)...

tai taip ir galvokit smile.gif duokit zmogui dar viena sansa smile.gif jei tai pasikartos-tada jau tikrai zinosit kad negalite situo zmogumi pasitiketi
Atsakyti
QUOTE(Gaudvilė @ 2010 08 23, 16:20)
yra ir trečias, ir ketvirtas ( pvz., suorganizuoti panašius sms'us savam telefone ir suteikti progą jas atrasti tongue.gif )
Esu už civilizuotus būdus. Net jei ir pavyks laikinai pamiršti, ateis laikas, kai likusi nuoskauda sugrįš bumerangu.

Tiesa, jei vyras iš tokių, kuris nemoka kalbėti, tuomet net ir antro kelio nėra, tėra vienas - išsiskirstyti kiekvienam su savais žaislais po skirtingas smėlio dėžes.


Gaudvile, nenoriu mokėti jam tuo pačiu...ką tuo pasieksiu? įskaudinsiu jį? To tikrai nenoriu... Noriu vėl pradėti pasitikėti juo, tik bijau, kad tai nebus taip lengva... Žinau, kad bus akimirkų, kai norėsis jam įkąsti ir priminti tą istoriją. Žinau, taip negalima, bet esu tik žemiška moteris, įskaudinta mylimo vyro ir kartais bediskutuodama su juo pasakau daugiau, nei pasakytų protinga moteris... smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Radze @ 2010 08 23, 16:20)
Ir to klausiau, kaip jis jaustųsi smile.gif Aišku, atsakymas - nežinau, bet tikrai nenorėčiau to patirti smile.gif Išsiskirti? Nežinau, tiesiog pas jį tiek daug pliusų, net nežinau, ką galėčiau įvardinti kaip minusą? Bet šis pastarasis poelgis toooks, kad kartais atrodo, nežinau, ar sugebėsiu vėl juo pasitikėti... Nesu, manau, iš tų moterų, kurios be vyro kaip be rankų, sėkmingai po skyrybų su ex gyvenau su vaiku, bet patikėjau juo, džiaugiausi, kad man taip pasisekė (dažnai pagalvodavau, kad tai atpildas už tai, ką išgyvenau po skyrybų)...


teks pasitiketi ir nurasyt visa sia situacija, jei skirtis nenorit. Pavadinkit tai "nesportine prazanga ar geltona kortele" mirksiukas.gif , baudinius vyras jau gavo - tai jusu reakcija. Ir nebeeskit saves. Kam grauzti save "ar sugebesiu" (aisku yra iprasta po tokiu dalyku saves pagaileti ir savimi suabejoti "kaip ten bus...")-sugebesit jei norit but kartu.

Paziurekit is kitos puses -jei jus taip pasilegtumete -juk noretumete dar vieno sanso, ar teises i reabilitacija. Taip jam ir pasakykit: tu didelis berniukas, man skaudu, bet as moku suprasti ir atleisti, bet tik viena karta. Ir viskas -tema i archyva. Jokiu priminimu ir zirzimu. Tegu gromuluoja pats. Jei tai jums skirtas zmogus - isvadas padarys, jei nepadarys -zinos, kad antro karto nebus.
Atsakyti
QUOTE(Kopytė @ 2010 08 23, 16:34)
teks pasitiketi ir nurasyt visa sia situacija, jei skirtis nenorit. Pavadinkit tai "nesportine prazanga ar geltona kortele"  mirksiukas.gif , baudinius vyras jau gavo - tai jusu reakcija. Ir nebeeskit saves. Kam grauzti save "ar sugebesiu" (aisku yra iprasta po tokiu dalyku saves pagaileti ir savimi suabejoti "kaip ten bus...")-sugebesit jei norit but kartu.

Paziurekit is kitos puses -jei jus taip pasilegtumete -juk noretumete dar vieno sanso, ar teises i reabilitacija. Taip jam ir pasakykit: tu didelis berniukas, man skaudu, bet as moku suprasti ir atleisti, bet tik viena karta. Ir viskas -tema i archyva. Jokiu priminimu ir zirzimu. Tegu gromuluoja pats. Jei tai jums skirtas zmogus - isvadas padarys, jei nepadarys -zinos, kad antro karto nebus.

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif
Atsakyti
QUOTE(Radze @ 2010 08 23, 16:26)
Gaudvile, nenoriu mokėti jam tuo pačiu...ką tuo pasieksiu? įskaudinsiu jį? To tikrai nenoriu... Noriu vėl pradėti pasitikėti juo, tik bijau, kad tai nebus taip lengva... Žinau, kad bus akimirkų, kai norėsis jam įkąsti ir priminti tą istoriją. Žinau, taip  negalima, bet esu tik žemiška moteris, įskaudinta mylimo vyro ir kartais bediskutuodama su juo pasakau daugiau, nei pasakytų protinga moteris... smile.gif

oi, nesupratot, čia tik diskusijoj išplaukė, bet siūlyt nesiūlau. Perdaug vaikiška irnesakyk.gif

Atsakyti
QUOTE(Gaudvilė @ 2010 08 23, 16:50)
oi, nesupratot, čia tik diskusijoj išplaukė, bet siūlyt nesiūlau. Perdaug vaikiška irnesakyk.gif


na taip, turbūt į viską per daug rimtai žiūriu smile.gif Ką gi, nieko kito nelieka, kaip gyventi toliau ir bandyti mėgautis visais malonumais, kurių sulaukdavau iš brangiojo smile.gif Labai noriu tikėti, kad jis pasimokė iš šios istorijos, kuo kažkodėl tai abejoju, bet čia kita istorija smile.gif)...arba kitą kartą bus daaaaug atsargesnis smile.gif
Atsakyti