Emancipacija nuo religijos 2

Temos pratesimas, kadangi pries tai buvus tema buvo uzdaryta (piktojo Admin roboto ) pasiekus maksimalu puslapiu skaiciu.

Simense:
"Interpretuok, kaip nori, bet sąlygos vis vien turi tam tikros būti."

Salygos visada yra. Kaip jos interpretuojamos netipiskais atvejais (tinkamos krikstui ar ne) - priklauso nuo kunigo.

Kyla klausimas, kodel tokiais atvejais krikstyt nesiima patys tikintieji? Kad krikstas butu teisingas pries Dieva (pagal RKB) ji gali atlikt ir tikintysis, jei krikstijamam gresia mirtinas pavojus. Veliau tai gali but uztvirtinama kunigo.

Simense:
"Jūs taip gerai žinote, kada suteikiamas krištas kaltalikybėje ir kokios turi būti jam sąlygos, kad taip drąsiai apie tai teigiate?"

Tam, kad zinot kaip tipiniais atvejais suteikiamas krikstas Katalikybeje nereikia turet teologijos daktaro laipsnio, ar but kunigu. Netipiniai atvejai - kas kita. Tokiais atvejais manau daug kas priklauso nuo kunigo pozicijos.

Jus girdejot ka apie tai kad mirusiuju krikstijimas butu paplitusi ir oficiali krikstijimo praktika RKB?

Simense:
Jūs turite kunigo šventimus, kad galite nuodugniai žinoti apie tai, ką vadinate ,,magija'' kunigų pasaulyje? Jeigu ne, tai tuščias čia mūsų kalbėjimas. Juk net katalike (nors krikštyta esat) savęs nelaikote.

Kuom as save laikau ar nelaikau - visiskai neesme siai diskusijai. Kad kalbet apie religinius ritualus, nereikia but kunigu. Uztenka palygint tai, ka pati RKB teigia apie analogiskas praktikas atliekamas saviskiu ir nekataliku (ar isvis nekrikscioniu), taip pat panagrinet istorija.

Dar Simense:

pagal:
http://katekizmas.lt...003/N14D5D.html

1246 Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus.

bet

1249 Katechumenai „jau yra susieti su Bažnyčia, yra Kristaus namiškiai ir neretai jau gyvena tikėjimu, viltimi ir meile“41. „Motina Bažnyčia juos kaip savus jau apsupa meile ir rūpesčiu.“42

ir

1259 Katechumenams, mirštantiems iki krikšto, jų aiškus troškimas jį gauti, sujungtas su gailesčiu už nuodėmes ir su meile, užtikrina išganymą, kurio jie negalėjo gauti sakramentu

o taip pat

1261 Be krikšto mirusius kūdikius Bažnyčia gali tik pavesti Dievo gailestingumui; tai ji ir daro per jų laidojimo apeigas. ....

Vadinas kriksto sakramentas nei kudikiam nei suaugusiem po mirties nesuteikiamas.

Kokia jus katalike jei elementariu katekizmo tiesu nezinot?

truputelis kompiuteriu jumoro - O ne, tai ne žmonės mus išrado... Mes evoliucionavome iš plastmasės, laidų, ir mažų mikrodalykėlių...

labai idomus straipsnis http://www.nemokamae...ad/edmundas.pdf

Labai ačiū, kad nepasivarginote įdėti citatas ir pati sau (netyčia!) atsakėte į savo klausimus.
Kadangi mes aptarinėjame dalykus, kuriuose nė viena nedalyvavome, tai detalių gal mes ir nežinome (ypač kaip tiksliai buvo įvardytas tas ar kitas aktas).
Taigi man jūs tik patvirtinote, kas man buvo svarbu - tai, kad tas vaikas, kuris pats buvo apsisprendęs krikštytis, turės išganymą. Juk tai svarbiausia krikščioniui (o ne tai, kokiu vardu visus veiksmus pavadinti). To mes visu savo gyvenimu ir siekiame.
Papildyta:

Tai kodėl mes apie tai vis dar kalbame?

Taip, straipsnis idomus, ir iskart kilo klausimu kaip buvo atliekami bandymai kurie anot straipsnio irodo sviesos sukurine torsionine prigimti (be bangines ir korpuskulines):

Ar atitinkami irenginiai su sparneliais buvo patalpinti vakuume ar ne? Taip pat kokios energijos sviesos bangos buvo panaudotos apsvietimui?

Tai, mano nuomone, yra gan svarbus niuansai.
Pirma - isilus sparneliu pavirsiams (o vieni spinduliai - IR pvz. sildys stipriau, nei UV) jie sildo ir tokiu budu plecia ora aplink save, kas ir gali itakot judejima ir sukimasi.

Vienas pazystamas zmogus kazkada rode varikliuko modeli, kuris veikdavo sildant atitinkama jo dali zvake, ir kuris buvo pavadintas "amzinuoju varikliu".

Dar daugiau... as bijociau naudot zodi prigimtis apibreziant sviesos dualuma (banga-dalele), ar trialuma (apie ka uzsimenama straipsnyje). Tai greiciau israiska, nei prigimtis.

Kad ir nauja matematika, visgi bus toliau matematika, kaip ir nauja fizija - fizika. Tik modeliai taikomi gudresni. Tokiu budu tai neapriboja matematikos ar fizikos, o jas isplecia. Tokia yra raida.

p.s. Kitose religijose yra kitokiu trejybiu supratimu, nei krikscioniu.
Aciu uz straipsni.
Papildyta:


Ne, neatsakiau.

Siuo atveju mes ne apie isganyma kalbejome, o mirusiojo kriksta. Manau pateikiau pakankamai duomenu apie tai, kad mirusio asmens krikstas nera standartine RKB praktika (jei isvis - RKB praktika), tad greiciausiai buvo tik grazus kunigo gestas (o galbut kriksto patvirtinimas, kuri pati anksciau galejo atlikt tevai vaikui dar gyvam esant, ir apie ka jus gal ne nezinojot).

Antra - kadangi krikstas automatiskai neuztikrina isganymo, juolab jo negali pilnai uztikrint ketinimas krikstytis.

Stebetina, kad jus deklaruodama save arsia Katalikybes dogmu gerbeja siu niuansu aprasytu katekizme nezinojot. Ka padarysi - uzsimirsta, bet va pasigincyt visgi noris, ar ne?



Nezinome, bet tai ne as, o jus ivardijot kad jusu pazystamos mirusi vaika apkrikstijo kunigas. Vadinas visa diskusija apie tai prasidejo nuo jusu neteisingo ivardijimo to, kas buvo, ir apie ka jus nezinojot tiksliai?


Todel, kad jus to nesuprantate arba apsimetate kad nesuprantate, tad bandau paaiskint.

Krikštas panaikina visas iki tol buvusias nuodėmes. Be nuodėmės žmogus - išganytas. Ten minima, kad ketinimas sujungtas su gailesčiu už nuodėmes, o tobulas gailestis už nuodėmes tas nuodėmes naikina ir be išpažinties. Taigi jei tokios būsenos žmogus miršta galime tvirtinti, kad jis - išganytas.
Kas kita kūdikis, kuris negali apsispręsti ir ketinti krikštytis, bet jis juk negali būti padaręs ir nuodėmių, bent jau jokių didelių, nes didelės nuodėmės sąlyga - laisva valia ir suvokimu pasirinktas veiksmas. Taigi be didelių nuodėmių žmogus - pašvenčiamosios būklės, o tai irgi nurodo, kad tikėtina jog išganytas. Nekrikštyti kūdikiai pavedami Dievo gailestingumui ir meldžiamasi tikintis, kad Dievas juos išganys savo meilės ir gailestingumo galia.
Iš visko aiškėtų, kad mūsų aptartais atvejais, tų vaikų sielos tikrai Dievo artumoje

peno ras ir ateistai, ir tikintys - perskaičiau ir gilinausi su malonumu http://www.lksb.lt/s...aipsnis-534.htm

Nezinau, bet man didelio ispudzio nepadare (ne nepriejus pabaigos pasidare nuobodu). Eilinis katalikiskas papilstymas pasiimant uz pagrinda Sliogerio nuomones isreikstos viename jo straipsniu kritikavima is katalikisku (o ne aplamai tikejimo) poziciju.
Tad vietoj "tikintys" galbut reikejo rasyt "katalikai tikintys" ar "krikscionys tikintys"..
Krikscionys peno galbut ras, visi kiti - gal ir nelabai.

O kas yra tas ,,aplamai tikėjimas''?

Bendri tikejimo konceptai, nespecifiniai Katalikybei ar kokiai kitai religijai - tokie kaip Dievo ar jo atitikmens (universalaus Desnio) buvimas. Pvz tikejimas kazkuo antgamtisku yra bendras visom religijom. Toliau kas ta atgamtiska aukstesnioji jega yra - priklauso nuo religijos traktuotes.

Net ta bendra supratima redukavus iki Vienos Dievo (ir praradus dali universalumo tarus, kad visi kiti atitikmenys reiskia vienokia ar kitokia Pacios Dievo israiska) - visgi jis skirsis nuo Katalikiskojo - dar maziau universalaus ir dar labiau specifinio supratimo.

Jus tikiuos suprantate kad savokos Tikejimas ir Katalikiskas Tikejimas yra skirtingos?