Emancipacija nuo religijos 2

tokios tobulybes siekimas - alogiskas dalykas - tai pirmas zingsnis i beprotybe, nes nori nenori - esi subjektas

O as pasakyciau, yra tik zmogus, kuriam lemta klysti
Papildyta:


Savo, tokiais pasvarstymasi ir oponentu vertinimais, jus darote geda atstovaujamai pusei. Jie to tikrai neverti.

Toleravimas netapatu praktikavimui.

Aš nesu katalikė, nors ir norėčiau ja būti. RKB mokymas man irgi kelia nemažai klaustukų, daug kur aš su jumis visiškai sutinku, todėl nelabai galiu diskutuoti. Palaikau tik katalikų teisę sekti savo mokytojais ir nebūti už tai niekinamais.

Neieškau nei pastovumo, nei užuovėjos. Ieškau tikrumo. Galbūt jo ir nerasiu, bet juk ieškoti galiu, ar ne?




Jūs mane ne taip supratote. genetinio kodo aš nelaikau žmogumi, bet manau, kad jo susikūrimas yra žmogaus atsiradimo požymis. Jūsų nagas ir bus jūsų kūno dalis, visada. Visada bus galima vienaip ar kitaip sužinoti, kam tas nagas priklausė ir kam tikrai nepriklausė.




Taip, man tai yra žmonės.

Kodel alogiskas? Tobulybe yra orientyras - kryptis i kur reikia eit, jei zmogus nori tapt efektyvesniu, daugiau zinanciu, galinciu, suprantanciu, pasiekusiu. Jei tai alogiska, tai krikscionys, 'tobuleja' link kur? Link daugiau maldu zinojimo, ar link daugiau ir grieztesnio dogmu laikymosi ir ju reklamos iki atbukimo? O gal 'tobulejimas' pas juos suprantamas kaip nieko neveikimas tik dvasingumo (kas realiai pas juos reiskia labiau religinguma nei dvasinguma) didinimas?
Papildyta:

Vadinasi but krikscioniu - beprasmiska, nes taip vadinamos "dangaus karalystes" - nepasieksi, nes tai, esa, neimanoma del nuodemes, kuria pats Dievas ir numate?


O kas yra atsiliepimas - argi ne praktika?


Vadinas malda siekiama materialiu dalyku - veikimo gyvenime?

tai yra klausimas, i kuri objektyviai nera jokio atsakymo. Arba, vaizdziai tariant - vienas is klausimu, kurio negalima uzduoti, nes atsakymo - negausi, kad ir kaip noretum, tad neverta vargintis
Tai panasu, kai uzduodama nesibaigianti virtine klausimu - kodel?kodel?kodel? - ir taip uzsidaroma nesibaigianciame "kodel?"sukuryje. Jis kyla is nesugebejimo kazko priimti. Vietoj tokiu uzgriuvusiu klausimu verciau yra pripazinti - "yra taip ir taip", priimti savo situacija tokia, kokia yra, kiek tik saziningai sugebi - tada dar reikia sudeti atskaitos taskus, nuo kuriu galima pradet eiti

Jei noretumet but, tai kodel nesate? Ar tas noras but - nepakankamas.


Ta palaikau ir as, bet iki tos ribos, kada jie ima kitus niekint ir primetinet savo vertybes. O jiems gi niekas netrukdo vaiksciot i baznycia, ispazint savo tikejima. Tik gal nereikia jo reklamuot kaip teisingiausios tiesos?


Zinoma, ieskot galit, bet paieskose daznai nera nei tikrumo, nei pastovumo. Yra tik tikrumo lygmenys. Daznai tai, ka atradni buna sunku priimt ir suprast iskart.


Nukirpus - jau nebe. Bus - buvusi dalis.


Ne visur ir ne visada - priklauso nuo naudojamu metodu ir priejimo. Paprastas kraujo DNR testas tinka tik tiem atvejam kada zmogaus visos lasteles turi viena ir ta pati genetini rinkini, o taip buna ne visada (nors tos isimtys yra retos - pvz.: paima krauja - vienokia DNR, tepineli is burnos - kitokia).


O man jau - buve zmones, jei neimanoma ju pagydyt.
Papildyta:

Eiti i kur? Turi but orientyras, kuris pasirenkamas, kaip tikriausias ir teisingiausias besirenkanciam subjektui (= mano supratimu "yra taip ir taip").

Po to subjektas, jei absoliutina ta pasirinkima (tada tai tampa "yra taip ir taip", o ne "mano supratimu yra taip ir taip") ir turi ribota poziuri, nepripazins kitu orientyru teisingais (t.y. jis manys kad jo subjektyvus pasirinkimas yra isties objektyvus), ka daznai ir matome RKB, musulmonu ar kitu fanatiku atvejais.
Dar daugiau, tada jie suvokdami subjektyvu pasirinkima kaip objektyvu ima kist ji kaip objektyvia ir teisingiausia tiesa, morale, supratima, ka ir reikejo irodyti.

alogiskas todel, kad proto pastangomis nesuvokiamas, nesiduoda "suvalgomas" juo naudojantis. Nieko neveikimas - priestarauja "keliones link tobulybes" suvokimui, nes visu pirma turi reikstis darbais artimui, jei nesireiskia - nieko vertas tas tobulejimas. Maldu zinojimas nerodo absoliuciai nieko, nebent gera atminti. Dogmomis remiasi tam tikras tikejimas, abejoti jomis - zmogiska ir naturalu bet kuria religija ispazistanciam tikinciajam, bet ju nepriimant - nera tikejimo pamato, toks tas reikalas su dogmom.
Nuodeme krikscionybeje suprantama kaip laisvas zmogaus pasirinkimas, sugundzius puolusiai kurinijos daliai, laisva valia angelams atsisakius slovinti Dieva ir nusilenkti jo paveikslui - zmogui. Apie tai, ar nuodeme buvo numatyta, negaleciau pasakyti nieko - daug kur pabreziama, kad ja zmogus renkasi laisvai ir turi polinki jas daryti, klysti.
Atsiliepimas - gali buti suprantamas ir kaip praktikos pasekme, taciau ne tokios, kaip rytuose. Esminis skirtumas - krikscionys leidzia veikti dievui ir keisti ju gyvenima, rytuose - zmones per tam tikra praktika siekia dievo, susiliejimo su juo. Kaip minejau, krikscionybe skaito, kad zmogus, gyvenantis cia, dabar zemeje- negali susilieti su dievu. Gal ir gali gauti atokvepio minutele, semtis stiprybes ir pan., bet susilieti - ne. Jam reikia gyventi pasaulyje

Matyt kad nepakankamas Man reikia bendruomenės ir ritualų, katalikiškuose dažnai matau prasmę, tikiu Kristumi ir jo mokymu, tačiau negaliu patikėti visomis jų dogmomis, nors tu ką. Todėl negaliu vadintis ir katalike. Juk negali mokytis to, kuo netiki



Visose religijose ir visose kryptyse visada bus žmonių, kurie niekins ir įžeidinės kitaip manančius. Tarp tikinčių į mokslą taip pat apstu tokių, kurie niekina ir smerkia tikinčius į tai, ko mokslas paaiškinti negali. Tarp giliai tikinčių katalikų yra ir daugybė labai tolerantiškų žmonių. Žinoma, jie tiki, kad homoseksualūs santykiai - nuodėmingi, kad negalima žudyti negimusių kūdikių, bet jie niekada nepasmerks kitaip mąstančio žmogaus. Visi mes kažkuria prasme tikime, kad mūsų tiesa yra tiesiausia, manau, kad jūs - taip pat, kitaip nė nesistengtumėte jos apginti.



Nukirtus ranką taip pat tai bus jau buvusi dalis, bet būtent to kūno, to žmogaus, ne kurio nors kito. Net jei to neįmanoma sužinoti jokiais metodais. Apskritai aš manau, kad ir pats kūnas yra tik dalis žmogaus, nors ir labai svarbi.

Darbai artimui - nera tobulejimas ar dvasingumo didinimas, tai elementarus sociumo prisitaikymas, veiklos nukreipimas. T.y. tai niekaip nepatobulina pacios asmenybes, nepadidina jos ziniu, efektyvumo, dvasingumo.
O stai darbu efektyvumo didinimas - yra sioks toks tobulejimas. Pastebiu, kad dvasingumas neturi tiesioginio rysio nei su morale, nei su religingumu, nei gerumu, ar blogumu.

Dvasingumas - tai gebejimas operuot kuo daugiau egzistencijos lygmenu. Kuo daugiau lygmenu suvokiama, tuo jis didesnis. Tokiu budu daug pazenges juodasis magas bus daug dvasingesnis nei bobute ropojanti keliais apie altoriu, ar zmogus dalinantis ismalda.

Tad kas krikscionybeje yra tas "keliones link tobulybes" metodas? O gal tokio ner? Ka tik minejot kad Katalikybeje nera specifiniu dvasiniu praktiku.


Prasta religija kurios pamatas tera tik dogma ir fikcija.


Ar tas pasirinkimas isties laisvas jei Dievas isties visagalis ir visazinis?
Juk jei isberi karoliukus ir zinai kaip ir kur kiekvienas karoliukas nuriedes ivairiu faktoriu veikiamas, negalima teigt, kad karoliukai turi laisva valia.


Neesme kokios. Vadinas ka tik paneiget savo nuomone kad RKB neturi specifiniu dvasiniu praktiku.


Ne Krikscionybe o Katalikybe taip teigia. Leidimas keist gyvenima - ar tai ne plaukimas pasroviui ir atsidavimas likimui be savo aktyvumo? Vel paneiget kita savo minti (Nieko neveikimas - priestarauja "keliones link tobulybes" suvokimui), nes leidimas keist - ir yra nieko neveikimas - zmogus uzima pasyvia pozicija, o jei pozicija visgi yra aktyvi, tai 'leidimas keist' - tik butaforinis terminas, nes Dievo tada siekiama atitinkama praktika.

Kai yra neaisku, kur norima eiti, tuomet reikia pastoveti. Gal laukti momento "Eureka!"ir po to pradet judeti, nezinau.
Krikscionybeje yra ir toks terminas kaip "dvasine naktis" (mano Dieve, mano Dieve, kodel mane apleidai? - aiskinama, kad atimamas visas tikrumas ir patogumas, kuri suteikia "asmeninis religijos pasaulis", pasirodo, kad ivairus religiniai veiksmai (malda, labdara, pavyzdingas gyvenimo budas, atitinkantis visas dogmas ir reikalavimus, dvasines praktikos) visai neartina prie dievo, o norint pajusti vienybe su dievu - atimamas ir sis jausmas, idant nebezaistum zaidimu su Juo.)

Subjektas savo pasirinkimu turetu bent jau retkarciais abejoti.
Suabsoliutinti savo pasirinkimo nedera vien del ribotumo. Jeigu ir einama link dievo, tai tik apgraibomis

Na isiterpsiu su tais tobulejimasi ir etalonais.

Zmonija turi daug tokiu iki galo neisemiamu siekiu, tai siekiamybe, kaip e-vaida parase etalonas. Siekiamybe yra tiesa, harmonija, tikslumas, idealas, mokslas, dvasingumas ir t.t. tam ribu nera, nes zmogus evoliucionuoja.

Jus man pateikite pavyzdzius RKB evoliucijos.

Ji negali evoliucionuoti, nes turi "remus", yra stagnatiska.
O stagnatiska yra, nes manosi, kad atstovauja Dieva.
Taip itikejo, kad sutapatino save su Dievu.
Dievas tobuleti negali, nes jis ir yra tobulybe, ismintis, visatos protas...