Emancipacija nuo religijos 2

Aš suvokiu krikščionybės "kelią" kaip santykio su kitu gilinimą. Iš esmės tai būtų empatijos, atjautos vystymas tol, kol save imi suvokti kaip vieno "kūno" dalį. Labdara tai irgi vienas iš metodų, tik labai priklauso nuo to, kaip ji yra duodama, su kokia intencija.

Dėl Dievo malonės ir pasyvumo, nenorėčiau sutikti. Krikščionybėje yra būtinas aktyvumas, tačiau praktikuojamas ir suvokimas, kad be Dievo malonės tas aktyvumas nieko neduoda, kad pats vienas nieko negali pasiekti. Tačiau tik malonė nėra pakankamas veiksnys (ne, nebent pas protestantus).

zinoma, nera krikscionis absoliuciai pasyvus. Tiesiog lyginant su rytais ir ju turimomis dvasinemis praktikomis - tenka pripazinti, jog tokiu praktiku neturi. Nusvitimo siekimas - tai savojo "as" praradimas, dedant ypatingai daug pastangu, atveriant savo cakras, pakeliant savo kundalini i auksciausia taska, ivaldant subtilius energijos mainus su kosmosu - cia krikscionybe mato dideli pavoju, nes laiko, kad kosmosas yra uzterstas - o zmogus uzsiimantis tokiomis praktikomis - neturi patikimu filtru, ir noredamas susijugti, bendrauti su teigiamom energijom - gali susidurti ir su energetiniais parazitais, todel vienareiksmiskai visa tai vertinti sunku. Tik aisku, kad tokiems dalykams pasiekti reikia ypatingai daug pastangu (aktyvumo).
Susiliejimo su visuma patirtys isprovokuoja sizofrenijai artimas busenas, nes reikia prarasti savaji "as", isnykti, istirpti. Krikscionybeje savojo "as" prarasti nereikalaujama, zmogus turi likti samoningas, turi kurti asmenini santyki su Dievu, nes tik asmeniniame santykyje gali reikstis meile, kvieciama kurti autentiskus meiles rysius su kurinija, tuo tarpu tie rysiai siekianciam nirvanos - nutraukiami. Meiles rysiams kurti reikia aktyvumo, kvietimo, atsako. Bet cia nera butent tokiu dvasingumo mokyklu, kurias turi rytai. Siuloma ugdyti dorybes, eiti sventumo keliu (pavyzdziai gali buti iv.sventieji), taciau nebutina, kad pasaulis taptu vienuolynu arba isnyktu, sventumo kelias gali buti niuriausioje kasdienybeje, tarnaujant Dievui ir zmonems paciu materialiausiu dalyku sukuryje. Tame yra nemazai aktyvumo. Tik tokiu aktyvumu levitacija nera pasiekiama, ka gali pasiulyti rytai

Moonte, be šunadvokatavimo jūs niekaip negalite apseit?
aš dėl kitų nesijaudinu, manau, jie įgalus savimi pasirūpinti patys.
Ir jeigu kažkam darosi gėda dėl mano pasisakymų, tai jau čia jų asmenybės nebrandos reikalas. bet tokių čia nemačiau. nebent good girl

skristi, praktikos yra - bent jau pas ortodoksus, isichazmas. manau ir rkb turi kazka analogisko, nes saknys tos pacios, bet dirbama greiciausiai tik organizacijos viduje, nesidalinant su likusiais tikinciaisiais. kodel - neaisku nusvitimas - tai nera savojo as praradimas, tai yra savojo as pazinimas. jo pasekoje keiciasi ir aplinkos pazinimas o kas liecia parazitus, tai ju aplamai visi turi, nepriklausomai nuo to ar praktikuoja ar ne. is kur istraukei, kad praktikuojant reikia prarasti savaji 'as' ??? tai tiesus kelias i psichushke. visada butina islaikyti proceso kontrole. problema tame, kad yra zmones su psichinemis patologijomis, kurios uzastreja jei jie pasikapsto savyje giliau. tokiems aplamai negalima niekuo uzsiimti, nes liudnai baigiasi.

Cia jums turetu geda nuo ju darytis.

O jei neaisku pakankamai ilgai, tai taip ir stovesi visa laika?


Terminas "juodoji sielos naktis" naudojamas ne tik Krikscionybeje, manau - jis tas pats kas ir "dvasine naktis".


Zinoma. Tik ar abejoja fanatikai krikscionys... ar bet kokie kiti fanatikai?

Sunkumu patiria bet kuris medituojantysis. Bet “tamsia nakti” – tik tas, kurio Dievas iasmenintas (ir dar turi ta dieva viduje), butent sitie dalykai ir suponuoja “dvasios nakti”. Budistui –dievas neiasmenintas, ejimas link jo – kitoks. Praktiskai galima sakyti,kad toki procesa “dvasios naktis” mato tik krikscionys. Sito proceso budistas nemato. Taip yra todel, kad medituojantis kriksc. visada stebi su juo vykstancius procesus, kurie su juo vyksta medituojant – save identifikuodamas ir turedamas konkretu save, o budistas – mato individo kancias, problemas, bet su jomis paraleliai nesusijungia, neidentifikuojasi – jie jam yra iliuzija, ego tustybes patvirtinimas, kuriu reikia atsikratyti.
“Dvasios nakties” priezastis – kiek ego su savimi turima meditacijos metu. Budizme – labai grieztai ziurint – I ego (visa tai priimama uz iliuzija) nesilaikoma isikibus (krikscionio akimis). Tuo tarpu kriksc. – ego – tai kazkas, kas yra opozicijoje su Dievu, ir dar ta dieva turi viduje. Asketizmas budizme – tai iliuziju issklaidymas, krikscionybeje – tai savanaudiskumo, ego kontrole. Budizme autentiskumas visada pasitraukia I galutine, nesuvokiama, neivardijama realybe (pvz. Brahmanas), ir visada yra lydimas savo ego (ji laiko iliuzija) praradimu (krikscionio akimis). Ego iliuzijos nera dualizme – cia ego – kaip realybe.
Budizme tai ivardijau kaip saves praradima (krikscionio akimis), budistui tai – demaskuota jo ego iliuzija – tustumos atsiverimas. Krikscionis taip pat galima sakyti, progresuojant jo meditacijoms praranda dalele saves – bet jis ja praranda kitaip. Ka medituojantis budistas vadina ego iliuzija, krikscionis – Dievo trukumu savyje. Tai ir suponuoja labai sudetinga situacija – kuri apibreziama kaip “dvasine naktis”, jauciamas Dievo trukumas, jo nebuvimas medituojant. Saves integravimas I meditacija ir savo ribu priejimas is krikscionio reikalauja jo ego transformacijos. Saves neintegruojant I meditacija – nera ribu, transformacijas pakeicia ego iliuziju demaskavimas. Taciau neziurint to - medituojant budistui vis tiek kyla sunkumai su savimi (kai neisnyksta ego iliuzija) – tai aiskinama negatyvios karmos susikaupimu is praeitu gyvenimu. Ta situacija yra priimama ir isgyvenama, vis tiek svarbu gerinti savo karma. Kur krikscionis mato “dvasios nakti”, budistas – “neigiama karma”. Jam reikia transformuoti kazkokia energija, krikscioniui – save.

matuojant evoliucijos laiku, geriau niekur neiti, svarbu islikti. Nes kitaip dar gali ir kokia nenaudinga mutacija igyti (pvz. "fanatizmo"). Jei ziuret is religiju puses - bent jau nepersimest i kita puse, geriau atsitraukt nuo savos religijos. Jei ziuret i biseksualuma - tai neuzsiciklint ties ta problema ir butinybe ja spresti dabar pat (jau minejau, viska gali issprest meile). Gal geriau neforsuoti ir leisti ivykiams klostytis patiems - jei jauciamas poreikis bendrauti tik su moterimis - tai tegul. Tik neuzmirstant paprastos schemos - pirma tegu uzsimezga bendravimas, po to draugyste, po to meile, po to - santuoka ar pasiryzimas buti kartu. Jei i draugyste ar bendravima isileidziama aistra - tikimybe, kad tavimi pasinaudos - zymiai didesne. Aisku, nuo to neapsaugotas niekas. Vien tai, kad orgazma galima patirti vos ne su bet kuo, ji isprovokuoti ir pan. - nerodo gebejimo myleti.

Priestaraujat sau toje pat mintyje.Evoliucijoje svarbu islikt, bet tam kad islikt reikia visada prisitaikinet prie kintanciu salygu - keistis, tam tikra prasme "ieskot ir eit".


Jei isties kalbat apie evoliucija, tai sis teiginys - beprasmis.


Kas jums yra "persimetimas i kita puse"? Perejimas i priesinga religija (o Katalikybei kone visos kitos religijos - priesingos - velnio ismislas), ar perejimas i ateizma?


Manau daugelis biseksualu nesiciklina, o turi didesni potrauki i viena ar i kita puse, nebent jie katalikai ir nori susirast butent priesingos lyties partneri, del ju religinio spaudimo


Cia jau kaip kam kaip kas veikia. Beje, kokia santuoka gali but tarp dvieju moteru Lietuvoje? Tos 'prabangos' valstybe neduoda.


Aistra yra visur, kur tik jauciamas potraukis. Jei ner aistros - zmones tera tik draugai, be galimybes tapt kazkuo daugiau (nebent vienas ar abu ka suvaidintu is iskaiciavimo, pareigos, gailescio ar dar ko).
Taip kad jei i aistra ir potrauki neatsizvelgiama - viskas vyksta is iskaiciavimo, jei jai pasiduodama visai - zmogus "praranda galva".


Ne vos ne su bet kuo, o su labai nedaugeliu tam pasirinktu asmenu. Vienetais. Su bet kuo gali tik prostitutes, turbut. Profesinis igudis. Na, ar apsimetimas.


Taip - nerodo.

Beje, kodel manot kad oponentai nezino kas tai yra meile, kuo ji skiriasi nuo aistros, ir kad tie, kas nesutinka su jusu nuomone, turetu kazkodel but pasinese ant hedonizmo ir nevertint meiles? Bent jau toks ispudis susidaro is jusu pasisakymu.

1. evoliucija vyksta tokiais periodais, kurie nera skaiciuojami vieno individo gyvenimu.
2. kai krikscionis patampa krisnaistu arba budistas krikscioniu. ateistas - tiesiog nuo visko atsitraukia, man tai atrodo priimtiniau
3. tai viskas puiku, tiesiog tada nereikia ispusti problemu ir noret jas spresti kitu saskaita (pvz. mainstreaming)
4. niekada nesakiau, kad nezino, kas yra meile. Tiesiog realybe tokia - bisex ar homosex zmogui be galo sunku susirast istikima partneri, nes prie ju nuolatos prisislieja save identifikuot per aistra bandantis jaunimas, (kuris daznai pasinaudoja homosex zmogumi kaip bandomuoju triusiu, visu kuo skelbdamas - kad jis - homo), svingeriai ir kt. Tiesiog tikrumo ten mazai, o sunkumu - daug. Kelias isties sunkus, ir heterosex zmonems jauciamas pyktis

Ne. Evoliucija vyksta visad, o pastebima aiskiau tik per didesni laiko tarpa.

Kalbant konkreciai apie zmogu - zmogaus gyvenimo metu irgi vyksta jo asmenine 'evoliucija' - charakterio, pasaulio supratimo.


Ir kuom tai blogai, jei tai - nuosirdziu paiesku rezultatas?


Paaiskinkit ka siuo atveju laikot "kitu saskaita"? Kokios problemos, jusu nuomone, yra bandomos sprest "kitu saskaita"? Ar lygiu teisiu reikalavimas tai problemu sprendimas kitu saskaita? Kaip tie kiti tada nukencia?


O pas heterosex esa kitaip? Tie patys svingeriai, tie patys - "panu kabinimai del sekso" ir tt. Idomu kiek "per aistra" heteroseksualus zmogus gali susiidentifikuot su homoseksualiu?


Pyktis cia gali but jauciamas tik nesusivokusiems locheliams ir lochelems ir saviapgaulei. Vyresnes lesbietes ieskancios rimtu santykiu paprastai neziuri i 20-metes, nes tos gali ir nesusivokusios but. Kur ziuresi, jei uzsimezga jausmai, o mergina paskui pasako: "atleisk, as supratau kad esu heteroseksuali". Taip buna, tik nemanau kad tokie atvejai 'mainstream'as' tarp ziurinciu i tarpusavio santykius rimtai.

Jei kalbet apie pasinesusius i hedonizma, tai, atvirai pasakius, ju pilna ir tarp heteroseksualu. Ypac jaunimo, kurie gyvena is tevu kisenes ir vis "iesko" saves.

Nenoreciau sutikt. Tam kad patirt "sielos nakti" nebutina but krikscionimi. Nebutina netgi iasmeninta Dieva turet.

http://en.wikipedia....ght_of_the_Soul



Budistui Dievo nera.


Katalikybeje specifiniu meditaciniu praktiku nera. Del visos Krikscionybes - negaliu tvirtai pasakyt.


Kiek zinau budistai asketizmo nepropaguoja.


Nebutinai Dievo. Aplamai - prasmes, tikslu, polekiu.