Knygų skaitytojų klubas 68 tema

noriu labai dekui emaila parasiau i AŽ

Šiek tiek apie neseniai perskaitytas knygas:

Ami McKay 'Gimdymo namai'. Labai jau daug buvo pagyrų šiai knygai ir aš taip pat prisidedu prie jų. Labai patiko, greitai persiskaitė, Įtraukė. Labai šilta, smagi, moteriška. O ištraukos iš to laikmečio knygų ir reklamos ne tik priversdavo nusišypsoti, bet ir pasijuokti. Rekomenduoju paskaityti kas dar neskaitėte.

Robert Ludlum 'Čanslerio rankraštis'. Iš tikrųjų nežinau ko tikėjausi imdama skaityti šią knygą, nes nei politika, nei korupcija, nei valdžios troškimas ne mano arkliukai. Gana įdomi knyga, bet visi prieš tai išvardinti dalykai darė skaitymą lėtą ir kankinantį. Pradžia labai nuobodi, bet po to įvykiai įsisiūbuoja. Vis tik daugiau neskaitysiu kitų šio autoriaus knygų

Ir tik ką užbaigta Erlend Loe 'Naivus. Super'. Knygos herojus, patyręs dvasinę krizę, nubraukia praeitį, atsisakydamas įprastų dalykų, ir viską pradeda iš naujo – nuo primityvių daiktų kaip žaidimas su kamuoliu, kuolelių kalimas į lentą, įvairių sąrašu sudarymas, tokių kaip kokius gyvūnus esu matęs, ką turiu, ką norėčiau turėti ir pan., ir sąvokų iki universalių laiko ir erdvės sampratų. Paprasta, graži, lengvai skaitoma. Knygelė vienam vakarui. Bet man labai patiko.

Ačiū už priminimą apie Gimdymo namus ir dar geidaraštyje įsirašiau "Mergina su drakono taturuote". Tik norėjau žinančių paklausti: ar yra išleistos visos minėtos trilogijos knygos, ar tik viena?

beveik dvi. antra dalis pasirodys po poros dienų

Dėkui O tai blaškausi po knyguklubo puslapį ir nesuprantu kame reikalas.

Tikrai nenuvyle,fantastiski skirtukai aciu dar karteli O paskaicius tavo pasakojima,tai netgi isivaizduosiu,kad stebuklingu galiu jie turi labai idomus ir is fainos vietos

Yra naujesnis leidimas :)2009 m. Tikrai yra knygynuose, nedidelio formato ir kaina normali

Geras dalykas. Labai praverčia, kai skaitymo tikslas - gauti informaciją. Norinčioms įvaldyti "greitąjį skaitymą" ir skaitančioms anglų kalba rekomenduoju Peter Kump "Breakthrough Rapid Reading"
Aš iš šios knygos prieš keletą metų mokiausi, geri pratimai, tik reikia tam paskirti laiko.


Norint pasimėgauti skaitymo malonumu ir geru tekstu "lėtasis skaitymas" geriau
Greitasis skaitymas - pats tas dalykinei literatūrai. Studentų darbams - irgi
Iš grožinės literatūros greitojo skaitymo būdu skaityčiau tik "privalomąją literatūrą", kurią reikia perskaityti, bet nelabai įdomu.
Nors vieną greitojo skaitymo techniką naudoju praktiškai viską skaitydama (išskyrus gal tekstus kompiuteryje) - žymeklio / vedžiojimo pirštu. Padeda susikoncentruoti, nepamesti minties ir šiek tiek paspartina skaitymo tempą.

Perskaičiau tą straipsnį-niekad teoriškai nesimokiau tokių dalykų, bet būtent taip aš ir skaitau Kai reikia greit surast informaciją, persakityt daug profesinės medžiagos ir pan..Beje, panašiai skaitau ir spaudą, būna, kad spaudos straipsnius "skenuoju" nuo galo arba nuo vidurio
Ištikrųjų, tokiu būdu tikrai nepajauti skaitymo malonumo-stengiuosi save tramdyti..
Grožinei literatūrai aplamai netinka tie metodai-bet kartais sunku persijungt į lėtumą..
Čia turbūt liga nuo studijų laikų..

Stai dar kruvele knygu,kurias man parveze draugai su masina,vakar pasiemiau,tik viena Mopasano "Mont Oriolis" jau ir paskolinta



ir dar pora skirtuku nauju:

http://public.fotki....luiziana-3.html

As greitojo skaitymo budu skenuoju laikrascius - senas iprotis, nes tiesiog gaila skirti daug laiko vienadienei info. Ir darbe daznai buna, kad staiga prireikus kokios info, tenka listi i Google paieska ir skubiai ieskoti, tada irgi naudojuosi tuo paciu metodu. Bet grozine literatura siuo budu skaitau tik tada, kai nelabai idomu ir norisi greiciau pabaigti. Jei skaitau idomia, itraukiancia knyga ir pajuntu, kad netycia persijungiau i greitaji skaityma, meginu save tramdyti - arba padedu knyga i sali. Geru knygu skaitymas juk turi buti malonumas - o as megautis moku tik neskubedama

Perskaiciau (letojo skaitymo budu ) indu rasytojos Kiran Desai "The Inheritance of Loss" (Netekties paveldas?) Si knyga 2006-aisiais laimejo Man Booker premija. O as ja kazkada itraukiau i savo saraseli, paakinta Savunes (as tada norejau kazkokios kitos, pasak Savunes, "normaliai vidutiniskos" - berods "Vejo seselio" - ir sioji knyga man kazkodel buvo pasiulyta kaip alternatyva... nepamenu jau, kodel ). Jau senokai ja nusipirkau ir va pagaliau perskaiciau...

Veiksmas vyksta Indijos Himalajuose, Bengalijoje, netoli Nepalo sienos. Apgriuvusiame, kazkada buvusiame prabangiame name gyvena i pensija isejes teisejas, jo naslaite anuke Sai, labai mylimas suo Mutt, ir virejas, kurio sunus Biju nelegaliai dirba Amerikoje. Sai isimylejusi savo fizikos mokytoja, nepalieti Gyan. Dar viena jos mokytoja, Noni, gyvena netoliese (valanda kelio per kalnus) esanciame miestelyje. Teisejas, Sai, Noni, jos sesuo Lola - tipiski viduriniosios Indijos klases atstovai, smarkiai paveikti britiskosios kulturos ir gerokai atitruke nuo zemesniuju klasiu realybes, nes su ja susiduria tik per tarnus ir tik savoje aplinkoje. Virejas, Biju, Gyan atstovauja zemiau visu imanomu skurdo ribu gyvenantiems milijonams indu. Regione prasideda etniniai-politiniai neramumai, o veliau ir kruvini susiremimai tarp nepalieciu ir bengalu (kiek zinau, tas regionas ir dabar nera visiskai stabilus ). Knygos veikejai, iki siol gyvene ramu ir aprupinta gyvenima, staiga pasijunta kaip sapeliai vetroje - visas tikrumas ir stabilumas isnyko kaip dumas ir niekas negali numatyti, kas bus rytoj... Tuo tarpu virejo sunus megina isitvirtinti Amerikoje, metydamasis nuo vieno nelegalaus darbo prie kito, bet jauciasi vis labiau svetimas ir vis labiau ilgisi Indijos. Sai ir Gyan romanas pradeda irti, kai abu staiga suvokia, kokiems skirtingiems pasauliams jie priklauso ir kokia didziule klasine/politine/etnine bedugne juos skiria. Stai is tokiu ivairiaspalviu siulu supintas knygos audinys.

Knyga parasyta puikia, subtilia, vaizdinga kalba, kai kuriuos paragrafus norisi po kelis kartus skaityti, tokie jie grazus. Puikiai kuriama vietos ir laiko atmosfera, labai gyvi ir vaizdingi kasdieniu ivykiu ir incidentu aprasymai. Ko siek tiek stinga, tai charakteriu gelmes ir siuzeto. Pasakojama tai apie viena, tai apie kita, nuolat sokinejama is dabarties i praeiti, ir kazkaip vis per greitai - tik pradedi isijausti, o jau prasideda kita istorija. Ir temu gal pasirinkta per daug, kad butu galima jas tinkamai isnagrineti - ir pokolonijines Indijos problemos, savojo identiteto ieskojimas, ir politinis konfliktas vakaru Bengalijoje, ir emigracijos dilema, nepritapimas svetur ir negalejimas grizti, nes nera is ko gyventi. Toks jausmas, kad Kiran Desai tiesiog nuslydo pavirsiumi, tik siek tiek uzgriebdama visas sias neabejotinai idomias ir gilesnes analizes vertas temas. Be to, man buvo kiek per daug stereotipu ir ironiskai aprasytu "keistumu". O vienintele mane sujaudinusi ir itikinusi istorija - Biju, virejo sunaus (scena Kalkutos stotyje - isvis viena graziausiu knygoje), nors ji lyg ir truputi iskrenta is viso knygos konteksto. Visi kiti veikejai ir ju likimai man buvo daugmaz dzin... neitrauke, ir tiek.

Reziume: tipiskai bukeriska knyga. Tikrai nebloga, bet... ir vel style over substance, daugiau literaturiskumo negu pasakojimo. Skaityti buvo tikrai malonu, bet perskaicius liko jausmas, kad kazko truksta. Ir nesu tikra, kad ji buvo verta premijos... nebent geresniu tais metais nebuvo?

Dabar skaitau Alexander McCall Smith "The No1 Ladies' Detective Agency" (Pirmoji moteru sekliu agentura). Nemazai klubieciu sios serijos knygas isgyre, bet man bent si pirmoji kol kas nebaisiai patinka Skaitosi lengvai, ir veikeja simpatiska, ir vietinio kolorito yra, bet.. truputi primityvu, didaktiska, o ir stilius toks jau paprastas, kad atrodo maziems vaikams butu parasyta. Perskaiciau mazdaug trecdali - gal toliau bus geriau?

Turiu visas 3 dalis angliškai, jei ką domina.