Cia mano paskutines perskaitytos:
Orhan Pamuk "Snow" (Sniegas), verta demesio knyga, pradzia labai patiko, o paskui pradejo darytis nuobodu, bet nesigailiu pabaigusi. Veiksmas vyksta Turkijos pasienio mieste ir truputi Frankfurte kazkada po 1990-uju. Nors jausmas toks, kad bent 30-40 metu anksciau. Galima butu pavadinti meiles istorija, kurios fonas - konfliktas tarp sekuliarines valstybes ir Islamo sekeju (nors ne tik, knyga daugiasluoksne). Is pradziu knyga skaiciau kaip atspindincia tikrove. Veliau viskas virto tarsi viena didele metafora su absurdo elementais. Idomiausia skaityti buvo butent apie Islamo ispazinejus, ju nuomone apie Europa ir europiecius, bet paskui pradejo imti abejones, ar tai realu, ar tiesiog spalvos stipriai sutirstintos. Ismone ir realybe dar labiau supainioja faktas, kad istorija pasakoja toks rasytojas Orhan, kuris surenka draugo poeto daiktus ir galvoja juos panaudoti savo Nekaltybes Muziejuje (nesenai cia apie tai kalbejom, toks muziejus, sukurtas Pamuk'o, tikrai egzituoja). Zodziu, "suprask, kad gudrus"
Graham Green "The End of the Affair" ( ?istorijos pabaiga, ?meiles nuotykio pabaiga), maloniai susiskaite, gera knyga, nors pabaiga siek tiek nuvyle. "Brighton Rock" neprilygsta.
Agatha Christie "By the picking of my thumbs" (tiesioginis vertimas butu "isidurus nykscius", bet tai stebuklinis posakis is pasaku, tai nezinau, koks butu lietuviskas atitikmuo - "lydekai paliepus, man panorejus"
?), turbut pirma perskaityta Kristi knyga, kur nera nei Mis Marpl, nei Puaro. Patiko, net primine Dorothy L. Sayers, bet pabaiga ir vel (kas cia darosi
) nuvyle, tokia kiek sumakaluota.
Literatūrinė vertė šių knygų abejotina, tačiau žemai lenkiuosi prieš moteris, ne tik sugebėjusias ištverti ir išlikti, bet dar tokiose kritiškose situacijose padėti kitiems 
.
