Knygų skaitytojų klubas 68 tema

as ir rasiau, kad "panasia tema" ir tik tema. su knyga tai nieko bendro neturi, nes ir tos pacios knygos nesu skaiciusi, bet butu idomu...
buvau snd bibliotekoje, bet nieko panasaus ir neradau (gal prastai ieskojau).
tad pasitaike po ranka V. Bezrukovo "Vienos zmogzudystes istorija" (Jesenino mirties istorija su dar viena sio ivykio interpretacija) ir G.Moll "Madam Sagan" (biografija).

Baigiau M. Gretkowska Moteris ir vyrai. Pirmąja puse beveik mėgavausi, bet va įpusėjusi ėmiau gerokai nuobodžiauti.
Tikrai užteko modernumo ir feminizmo, ir lenkų 1994- ieji labai suprantami, kažkuo net artimi. Viskas kaip gyvenime - meilė, santuoka, atšalimas, kitos meilės suliepsnojimas...
Gal kiek suklaidino, nes įvardinta kaip sėkminga, intriguojanti ir intelektuali. Įdomi, burianti, skatinanti aštrias diskusijas.
Pripažįstu, kad negaliu tinkamai įvertinti religinių politizuoto pobūdžio pamąstymų. Jie man svetimi, tad ir diskusijų neiššaukia.
Rekomenduoju neieškančioms romantikos.

registruojuosi su lengvu vasarisku skaitalu - U.Barauskaite "Desimt". knyga apie nestuma, nescios moters isgyvenimus, savijauta ir t.t. ir pan. literatura ne is tolo nekvepia, stilius toks, sakyciau, zurnalistinis. bet man savotiskai patiko: visu pirma autores poziuris i tradicines lietuviskas vestuves (su atgyvenusiais paprociais ir tradicijom), vyrus, seksa, santykius ganetinai panasus i manaji. vietomis tikrai kvatojau balsu. nesu itin jautri vulgariai kalbai, siame kontekste ji man tikrai nekliude, nes, kaip jau minejau, cia ne grozine literatura. vietomis gal kiek persudyta, ypac pabaigoje nebeislaikomas ironiskas, smaikstus pasakojimas. bet tu zadetuju nestukes emociju ir isgyvenimu, taj pasigedau - ju tiesiog nebuvo. buvo daug isoriniu isgyvenimu: pykinimas, figuros pokyciai, lankymaisi pas gydytoja. bet tu vidiniu isgyvenimu, pamastymu - deja deja ko pasekoje ir priskyriau skaitalu kategorijai

Greitai, greitai suskaiciau G.Leroy "Alabama song" - taip pat greitai ir pamirsiu, turbut
Truputi nervina, kad neturiu tikrai geros knygos - nes vaikai iskomandiruoti atostogoms pas mociute, tai galeciau vakarais paskaityti. Bet naujiems pirkimams as nenusiteikus, o bibliotekoje nieko gero nerandu. Pasiemiau "Meiles peizaza" ir "Penktadienio vakaro mezgimo kluba".

Darjos Doncovos gerbėjams - skandalas

Merginos, a merginos, na bukit draugiskos, paryskinkit atsiliepimuose perskaitytu knygu pavadinimus...

As vakar pabaigiau "Pirmaja moteru sekliu agentura". Po visu bambejimu isvada tokia - kaip tokio tipo knygute, visai nieko, ypac jei nori kazko visai visai lengvo (tik kritika reikia tada isjungti), bet manes neuzkabino. Nors kas zino, gal kada ir skaitysiu kitas serijos knygas, jei netycia i rankas paklius

Dabar vel skaitineju Savunes premijos fondo dovanota (cia tikru isdidus smailikas, bet nerandu tokio... ) Dalios Staponkutes "Lietumi pries saule". Jau esu ja ipusejusi (per pusantru metu ) Vis po truputi, po keleta ese perskaitau, ir vel padedu. Idomios temos (apie emigracija ir gyvenima saloje, visom prasmem), idomus gilus pamastymai, bet man tik va sitaip, po truputi skaitosi. Kada nors tikrai iveiksiu

Tuo paciu noriu paklausti - kur dingo Savune? Kaip ir daugelis kitu damu...


As irgi greitai suskaiciau, bet dar ne visai pamirsau Tik man si knyga susipainiojo su abieju Fitzgeraldu knygomis - "Svelni naktis" ir "Pasokite su manim si valsa". Tie patys ivykiai, pasakojami vis kitu kampu, vis kitaip ïsgalvoti", apipinti vis kitokiais niuansais, kol pagaliau visai nebezinai, kur tiesa, o kur tik noras viska parodyti is pasirinktos perspektyvos...

Savunes ir as labai pasigendu.. Taip pat ir Tuteles, Baltos, Darbingos, Anes ir daugelio kitu pasisakymu labai seniai nemaciau.
O as nedingau. Tik pasakyt nieko protingo neturiu.

Dingai, dingai
Sakyk, ką nors... neprotingo

Išsiblaškė vėjai į visas keturias puses .

Skaitau jus kožną dieną, tik tyliu, tarsi vandens į burną prisisėmusi: dienomis nėra kada rašyti, o vakarais žiūriu filmus ir skaitau knygas. Rašyti man "sunkus darbas", pavydžiu toms, kas mėgsta rašyti.

Šiuo metu skaitau Pamuko "Sniegą". Lengvai praryti neina. Matyt, dar teks ir Turkijos istorija daugiau pasidomėti.

Kokia kalba?

Vokiečių

Sveikos, aš per vasarą nedaug perskaičiau, vis yra smagesnių darbelių

Paul Britton "The Jigsaw Man". Tai ne grožinė, o labiau dokumentinė knyga. Realus policijos psichiatras (profiler) pasakoja realius atvejus, kaip pasitelkus žudiko profilį, buvo išaiškintos bylos, kaip sekėsi su tokiais įrodymais teisme ir pan. Kiek žinau, šitą knygą privaloma skaityti teisės studentams. Šiaip žiauri knyga, niekas nepagražinta, vietomis sunku psichologiškai buvo skaityt, ypač apie atvejus su vaikais. Po vienos istorijos, kelias savaites įsikabinus į savo mažąjį niekur nenorėjau paleist. Dar turiu antrą šio specialisto knygą "Picking Up the Pieces", kurioje jis toliau pasakoja bylas, kurias tyrė, bet abejoju, ar kada vėl psichologiškai išdrįsiu ją skaityt.

J. Harris "Penki ketvirčiai apelsino". Lengva, gurmaniška knyga, puikiai susiskaitė Juodkrantės pliaže. Labai mėgstu skaityti grožines knygas apie maistą. Dabar skaitau "Gervuogių vynas", ta pati dvasia, kita istorija. Abi šios knygos man patiko, gera, patraukianti istorija ir gardūs aprašymai.

John Katzenbach "Pamišėlio istorija". Nežinau kodėl, bet man ji skaitėsi sunkiai. Ir pradėjau aš ją prieš 2 metus su pirmaisiais sąrėmiais prieš gimdymą, tada sugebėjau perskaityt 10 lapų ir lėkėm į ligoninę. Dvejus metus gulėjusi, ji pagaliau sulaukė, kad perskaityčiau. Nepatikimas pasakotojas čia man pasirodė visai patikimas, logiškas ir nelabai profesionaliai pritemptas prie ligonio. Istorija gana įdomi, bet kažko joje trūksta. Nebuvo taip, kad su nekantravimu norėčiau skaityt toliau. Dar esu šio autoriaus skaičius "Ne tas žmogus", ta buvo kur kas patrauklesnė.

Jo Nesbo "The Snowman". Kaip visada, šitas autorius man yra labiausiai intriguojantis. Dar neskaičiau jo knygos (o perskaičiau visas, išverstas į anglų k.), kurią galėčiau vakare ramiai padėti, nenorėdama skaityt toliau ir toliau. Inspektorius Hole toliau veliasi į keisčiausius įvykius, narplioja nenormalias istorijas. Taip pat smagu skaityti apie veiksmą Osle ir prisimint konkrečias vietas, gatves, prieplauką.

Taip pat perskaičiau tris Karin Alvtegen knygas (Dingusi, Kaltė, Išdavystė). Tikrai gerbiu autorę už netikėtas perspektyvas, už keistus pasakotojus ir keistas pasakojimų nuotaikas. Labai labai netradiciniai detektyvai, bet ne mažiau įdomūs už tradicinius.
Papildyta:


Būtų smagu atsikeisti knygomis