Idealiosios atostogos jau beveik ištirpo.

Laaabai sunkiai, bet vis tik prisiruošiau keliais sakiniais "pašnekėti" apie savo skaitinius. O jų buvo visokių: ir rimtų "viršūnėlių", ir "aukso viduriuko", ir visiškai paprastų, lengvų.
Pradėsiu nuo šedevriukų.
Elias Canetti, Išgelbėtas liežuvis. Labai smagus autoriaus vaikystės paveikslas. Jau vien tai, kad E. Canetti gimė Bulgarijoje, turėjo Turkijos ir Anglijos pilietybes, gyveno Ciuriche, Londone, o pats save laikė Vienos išugdytu austrų rašytoju žada intriguojantį pasakojimą. "Išgelbėtas liežuvis" - pirmoji autobiografinės trilogijos dalis, apimanti 1905-1921 metus. Vaikystė praėjo tarp knygų, teatro, mamos pasakojimų, diskusijų su ja. Nesusilaikysiu ir pacituosiu maždaug keturiolikmečio ir jo mamos pokalbį. Mama sūnui: "Juk mėgsti kalbėti su manimi ir nenorėtum, kad nuobodžiaučiau, todėl turi daug žinoti. Negalėčiau kalbėti su tuščiagalviu. Turiu tave gerbti." Tokia E.Canetti mama, visą dėmesį skirianti sūnaus lavinimui. Nepaprasta moteris, kurios autoritetui sunku nepaklusti, nepalūžti. Skaitydama šią knygą, vis prisimindavau R. Gary ir jo motiną "Aušros pažade".

Belieka tikėtis, kad kada nors bus išversta ir antroji trilogijos dalis "Fakelas ausyje".
Милорад Павич, Хазарский словарь. O, tikras literatūros gurmanų patiekalas.

Skaityk, priimk rašytojo žaidimo taisykles ir mėgaukis tekstu.
Dar vienas šedevriukas, kurį neiškenčiau ir perskaičiau beveik iškart, kai jis papuolė į mano rankas.
Жан-Клод Карьер, Умберто Эко. Не надейтесь избавиться от книг! Tai pokalbis apie knygos likimą kasdien besikeičiančioje komoiuterų, technikos pasaulyje ir ginamoji kalba tradicinei knygai. O knygos "advokatai" - Umberto Eco ir
Jean-Claude Carrière. kino žmogus, scenaristas, dirbęs su Buniueliu, Godaru, Formanu ir t.t.
http://en.wikipedia....laude_CarriĆØreManau, ši knyga sudomins ir mūsų kinomanes (Savūne, Balta, aūūūūū

)
Juk įdomu, koks tas antrasis, knyginis, bibliofilinis J. C. Carriere "veidas". Mane labiausiai įtraukė, užbūrė istorijos apie senąsias knygas,bibliotekas, U. Eco ir J. C. Carriere pasakojimai, kaip retosios knygos, inkunabulai pateko į jų bibliotekas, jų bibliofilinės svajonės ir pan.
Visai kitokio pobūdžio knyga
Anne Applebaum. Gulago istorija Labai koncentruotas pasakojimas apie sovietinių lagerių atsiradimą ir funkcionavimą 1917-1985 metais. Aišku, ji labiausiai sukrės, o tuo pačiu ir naudos suteiks ne buvusio sovietinio-socialistinio lageri gyventojams, bet tiems, kurie gyveno laisvame pasaulyje ir tiesiog neįsivaizdavo sovietinio režimo žiaurumų bei mūsų jaunimui. O ir aš, skaitydama šiurpau nuo kai, kurių detalių.
Ir dar viena, tik ką baigta skaityti knyga -
Орхан Памук, Меня зовут красный Irgi nesiplėsiu, nes labai gražiai ir išsamiai ją aptarė Numenor ir Jūržolė. Tik pasakysiu, kad ji man labai patiko.

Tiesa, anksčiau skaitytose O. Pamuko knygose Stambulas buvo beveik pagrindinis romanų veikėjas. Deja, nors ir šitoj romano veiksmas vyksta Stambule, bet paties
miesto-veikėjo beveik nėra.