QUOTE(Krysta @ 2006 02 21, 16:45)
Nepykit, Ašara, nematau jokio hiperaktyvumo jūsų vaiko elgesyje. Ji paauglė. Ir jūs turite bendravimo problemų. Visų pirma - pagal aprašymą matau: pirmasis vaikas - Ernestukas. Kur dukra? Nejau net nenorit jos pripažinti? Prašau neįsižeisti, bet manau, kad jums reikėtų kreiptis į psichologą, nes Jūs kol kas negalite suprasti savo dukters
1. Su ja reikėtų kalbėtis, nes aiškinimai dažniausiai būna neišgirstami.
2. Jei Jūs tokį klausimą užduotumėt man, atsakyčiau panašiai kaip Jūsų dukra.
3. Vadinasi, yra labai daug gerų savybių.
4. Labai sunku užlopyti auklėjimo spragas, todėl verta pasikonsultuoti, kaip tą padaryti tinkamai.
5. Aš išgirdusi tokį aiškinimą įsižeisčiau - į visokiausias situacijas papuolama nebūtinai dėl to, kad kažkaip netinkamai elgiamasi...
6. Jūsų dukra Jus tikrai myli, bet nemoka išreikšti tinkamai savo jausmų.
7. O kaip atsako, kai kartojate "koks nuostabus vaikas", "kaip tave myliu" ir pan? Būtent tai Jūsų dukra nori išgirsti.
Labai prašau neįsižeisti, aš tik matau, kad Jums be galo sunku suprasti savo dukrą, nes Jūs ją mylite, o parodyti ir pasakyti to taip, kad ji suprastų Jus, neišeina. Paaugliai maksimalistai, idealistai ir kartais žodžius, kuriais Jūs išreiškiate rūpestį, supranta kaip priekaištą. Tiesiog reiktų įsivaizduoti save jos vietoje, gal bus lengviau...
Hiperaktyvumą nustačiau ne aš pati. Ji tokia buvo, kai buvo maža. Dabar išaugo iš savo begalinio judrumo. Užtat atsiskleidė kitokios blogybės. Kaip jau sakiau, nepasidavė jokiems auklėjimams nuo pat mažens. Niekados nekreipė dėmesio į žodį "negalima", darė ir daro kas jai patinka. Taip ir sako"bet aš juk noriu".
Jos vardas Ernesta, tiesiog šiaip kartais ją taip vadinu-Ernestuku. Žinau, kad ji mane labai myli (o aš ją). Ir kad turi gerų savybių. Nuo pat mažens tik ir girdi iš manęs , močiutės kaip mes ją mylim. Atsakymas-žinau, mamyte ir aš tave labai myliu. Man atrodo, ji tos meilės net per daug gavo (jei tik galima taip pasakyt), nes dabar nebesupranta, kad ji nėra pasaulio bamba. Tą patį sako ir mokytojai-begalinis dėmesio reikalavimas. Aplamai tai nuo pat mažens, dar kai buvo keli metukai mačiau, kad su tuo vaiku bus problemų.
Dėl netinkamų situacijų, tai ji pati jas moka susikurti.
Šiandien dar kartą paklausiau-kodėl neruoši pamokų? Tai taip nuoširdžiai atsakė-tai kad tingiu, negaliu prisiverst.
Kodėl jūs manot, kad man sunku suprast savo dukrą? Visai nesunku-ji tik norėtų, kad nieks rytais anksti nekeltų į mokyklą, kad mama neburbėtų dėl neruošiamų pamokų ir blogų pažymių, kad mama suprastų, jog begalinis tingėjimas ir nervarkingumas yra normalu, kad nedraustų draugaut su netinkamais žmonėm.
Vat vakar užsukom į siuvimo reikmenų parduotuvėlę. Kol aš apžiūrinėjau prekes, ji spėjo pripaišyt ir prirašinėt ant ten buvusio stalo nugriebus tušinuką. Jai nieko nereiškia parduotuvėje su pirštu pradurt maisto pakuotę-juk tai taip juokinga...Nieko nereiškia parduotuvėje pasiimt saldainį ir jį sušlamšt.
Aš tik norėjau pasakyt, kad iš tų hiperaktyvių vaikų dažniausiai išauga visokie nedorėliai.