Įkraunama...
Įkraunama...

ašaros keičiant aplinką...

Nežinau kas nutiko mano septynmečiui sūnui (7m sueis už kelių dienų).  Kiekvienas bandymas pakeisti aplinką sukelia ašaras... pvz. seneliai vežasi jį sodą keliom dienom-ten tvenkinys, miškas, draugai, dėmesys.... paklausi važiuosi-nežinau, ašaroti ima... išvažiuojant irgi susigraudina... ten nuvažiavus būna viskas puiku-nuvžiuoji jį pasiimti-mašinoj vėl ima ašaroti... klausi ko? nežinau... Dabar vat jau prieš mėn žinojo, kad seneliai vešis į Palangą, kaip ir kiekvienais metais. kaip tik kalba žeidavo apie važiavimą-ašaros... išvažiuojant atisveikinant ašaros...  jau nebežinau ką ir galvoti... namie yra dar beveik 3metukų brolis-pasiutesnis negu vyresnėlis...  Rugsėjo 1ąją laukia mokykla. todėl labai bijau, kad tos ašaros tam nekliudytų. vaikas yra labai jautrus, subtilus... Vėl paūmėjo akių tikas...
Atsakyti
Išsiskyrimas kažkodėl pradėjo jaudinti vaiką. Reiktų pakalbėti apie tai, kada pirmą sykį pastebėjot tokią reakciją, kas tada vyko. Gal vaikas matė per TV, girdėjo kalbant suaugusius, stebėjo kažką, susijusį su išsiskyrimu...Gal nerimauja dėl mokyklos? Kad nerimas stiprus, rodo paūmėjęs tikas. Gali būti, kad mokykloje susigraudins, kai reikės išsiskirti, bet tai neturėtų labai trukdyti. Gal  tik keletą minučių po išsiskyrimo jausis liūdnas.  
Svarbu, kad jūs priimtumėte jo nerimą. Galite atspindėti jo jausmus: "Tau gaila išsiskirti su manim/seneliais?" Net jei ir atrodo kad vaikas elgiasi neįprastai, nesuprantamai, vistiek nuraminkite. Nueikite su vaiku psichologo konsultacijai- padės suprasti priežastis. Psichologo individualūs užsiėmimai vaikui gali susilpninti tiką, arba gali ir praeiti, tik reiks ilgiau lankytis.
Atsakyti
Tiesiog sunku pasakyti, kada tai įvyko pirmą kartą... gal jį labiau paveikia tie visokie atsisveikinimo ritualai, ko dažniausiai reikalauja seneliai-atsisveikink su tuo, atsisveikink su anuo... štai ir dabar važiuojuant į Palangą jis kažkaip visai neblogai nusiteikęs buvo, kol seneliai nepriminė, kad dar ir su tėčiu atsisveikinti reikia-po to iškart ašaros, nors ir slepiamos...  šiaip aš pati nesu mėgėja tokių atsisveikinimų-kaip apsikabinimai, atsibučiavimai ir niekad neverčiu to daryti savo vaikų-nežinau ar tai gerai ar ne, bet pati prisimenu iš vaikystės, kaip man būdavo nemalonu tokie atsisveikinimai su visokiom senom tetom ir dėdėm...  :smile.gif
dėl išsiskyrimo mokykloje gal ir nebus tokios skaudžios reakcijos, nes eis kartu su kaimynų berniuku, su kuriuo auga kaip broliai nuo 6mėn, kartu lankė darželį, kartu lankė saviatės laiko pamokėles mokykloj... netgi patys vieni nueidavo ir grįždavo-mokykla šalia.  Tačiau vat per darželio išleistuvių repeticiją, kai repetavo dainą sudie darželi-jis irgi apsiašarojo...  O akių tikas, nervinis kosčiojimas atsirado, kai laukiausi antro ir jam gimus... vėliau kiek apmažo, paskui ėmė lankyti darželį, dabar vėl per vasarą būna namie ir vėl atsiranda susijaudinus akių tikas... Ar yra poliklinikose nemokami psichologai ir ko reikia, norint pas juos patekti?
Atsakyti
Kilo mintis, kad gal patiems seneliams sunku išsiskirti su anūku. Kartais tai sustiprėja, jei senas žmogus jau sunkiai serga. Vaikas jaučia tokią ypatingą atsisveikinimo reikšmę, jam graudu.  
Jūsų vaikas gėdijas savo ašarų (kaip rašot- slepiamos ašaros), dėl to galima manyti, jog iš aplinkinių yra pajutęs, kad verkti nederėtų. Dar vienas dalykas, kaip sakėt, vaikas pats negali paaiškinti, dėl ko jis verkia (sako nežinau), vadinasi verkimo priežastis gal būt ir nėra koks nors įvykis, faktas, ji yra daugiau jausmo lygyje, pvz., jausmas, jog išsiskyrimas yra reikšmingas, graudus, šį jausmą galėjo pajausti iš senelių.
Dėl nemokamų psichologų, tai turėtų dirbti psichologas Psichikos Sveikatos Centre, kuriam jūs priklausot pagal apylinkę (poliklinikoj turi pasakyti). Pirmiausia jum reikia eiti pas vaikų psichiatrą, kuris nukreips psichologui (taip tikėtina, bet gal ir pats apsiims dirbti su vaiku). Jei priklausot Vilniaus Antakalnio vaikų poliklinikai, tai galit skambinti žemiau parašytu telefonu.
Atsakyti