Eiliuotą pasakaitę kūriau savo mažėliui. Kadangi turime namie ir Meškutėlį, ir Zuikį Puikį, ir pintinėlę su plastmasinėmis spalvotomis uogomis, tai dar ir vizualiai tą pasakaitę susidėliojam rolleyes.gif . Jei be mano vaikio ši pasakaitė dar kažkam patiks - bus tikrai džiugu smile.gif


Ten toli, labai toli,
Už upelio, pamišky,
Ant kalnelio, prie kelmelio
Meškutėlis sau gyveno.
Dvi rankytės – letenytės,
Dvi kojytės – letenytės,
Dvi ausytės, dvi akytės
Ir smalsi smalsi nosytė.
Tvarkinguolis Meškutėlis
Kas rytelį atsikėlęs
Su dantų šepetuku
Ir mažu rankšluostuku
Šlepu tapu prie upelio
Bėga nusipraust veidelio.
O paskui, švariais dantukais,
Šyptelėjęs upeliukui,
Šlepsi Meškis į pievelę
Skinti pusryčiams uogelių.
Žemuogėlę rausvu skruostu,
Saulės, vėjo nubučiuotu.
Capt mėlynę, avietėlę,
Šast pilvelin gervuogėlę.
Meškutėliui taip gardu,
Bet jis turi ir draugų.
Deda Meškis į krepšelį
Zuikiui dovanų uogelių.
Ir su pilnu krepšeliu
Šlepsi Meškis takeliu.
Eina, dairosi, niūniuoja,
Dainą meškišką dainuoja –
„Meškutėlis aš esu,
Daug draugų miške turiu.
Mėgstu žaisti ir šėlioti,
Mėgstu pievoje voliotis.“
Štai ir Zuikio Puikio namas
Prie eglaitės šonu remias.
Meškutėlis Zuikiui moja,
Ir krepšelį pakilnoja.
Džiaugias Zuikis -
Kaip puiku, kai turi tokių draugų!
Kaičia Zuikis vandenėlį,
Ruošia draugui arbatėlę.
Ir sutūpę prie kelmelio
Du draugai sau puotą kelia.
Juokės, dūko ir šėliojo,
Visą pievą išvoliojo.
Žiūri, saulė jau ranka
Moja tardama „atia“.
Zuikis spaudžia letenėlę
Savo draugui Meškutėliui.
Laukia abiejų namai,
Minkštutėliai patalai.
O sapneliai kai išeis,
Pievoj gėlės išsiskleis,
Po saulutės spinduliais
Du draugai ir vėlei žais.