28-oji ONKO kertelė

Sveikute , Taip laikykis ir toliau - kuo daugiau pozityvių minčių, gražių svajonių ir kad jos išsipildytų. Atsiduok dabar gydymui ir sveikimui. Labai svarbu pasitikėjimas gydytoju, bendros kalbos radimas.
Kartais paguldo pirmam lašinimui, kad stebėti kaip reaguoja organizmas , kaip priima chemiją, ypač tada , kai ji stipri skiriama. O klausimukus surašyk ant lapuko ir klausk gydytojo viską - atsakymus pasižymėk, kad neužmirštum. Viskas bus gerai.

Skaičiau jog reta. Onkologas sakė jog turėjo tokių pacientų, tik nepaklausiau kaip sekasi jiems dabar. Tik daktaras labai optimistiškai drąsina ir teikia jog viskas bus ok.
Pradinius vaistus turi, paskui reiks kažkokių kitų kurie yra nekompensuojami ligonių kasų, bet per juos kažkaip gavimas vyksta, jei greit negaus per ligonių kasas, tai siųstis reikės iš užsienio.
Visą smulkią info turėčiau gauti rytoj.

O kaip jūsų vyrui sekasi? Ar ieškojot pagalbos užsienį? Kaip tada gydė jei pirmas ligonis toks?
Papildyta:

Ačiū Bandysiu tikrai viską susirašyti, nes dar labai sunku kalbėti apie ligą, iškart susijaudinu Tai kad neašaročiau, bandau galvoti tik gerai- juk aš ir jaučiuosi gerai!!!

Jūsų mamytei siunčiu daug daug sveikatos

Mano vyrui pasalino inksta ir kaip ir jum jokio gydymo neskyre, tik patikra kas 3 menesius, o man vis kele nerima tos raideles MX, NX-neivertinti limfmazgiai. Po 8men atkosejo kraujo (pries tai vis dar balsas siek tiek kimdavo), padare KT ir rado dvi metastazes plauciuose. Kadangi liga reta, teko prasyti kompensuoti vaistus ligoniu kasu, o kad gydymas nenusikeltu,pora kartu mes juos patys pirkom (Gemcitabina), paskui jau kompensavo,tik, kad jie mums buvo visiskai neveiksmingi.Vis domejausi uzsienyje, ka jie skirtu (jie butu skyre ta pati)
Pas ji buvo navikas atsparus chemoterapijai, gailiuosi, kad kai padare kontrolinius tyrimus ir pasake, kad dinamika neigiama, nesikreipem pas Bloznelyte, skaiciau, kad ji tokius navikus gali paruosti chemoterapijai, kad jie pasiduotu gydymui.
Noreciau ikvepti jums optimizmo, o ne atvirksciai, kiek supratau bendraujat su sauniu gydytoju, musu atveju reikejo visa informacija apie galbut tinkamus kitus vaistus traukte traukti, tiesiog randi vaistu pav. ir eini klaust, apie papildus taip pat, kai puse metu prasigydem, jau daug ka zinojau, o buciau norejus zinoti zymiai anksciau.

Sveikutes,

GABIJA, Tu tiesiog skaitai mintis. Po Patepimo sakramento tarsi ATSIGAVAU, rodos, kad ir kvepuoti lengviau ir nuotaika gera, kad dar mane gydo ir man bus juk viskas gerai. Labai daug kas skambineja, linki, kad tik viskas gerai butu, teta ir sese dvyne vis meldzias uz mane. Ryt vaziuoju i VUOI, todel prisijungsiu tik per mob.telefona, pasipasakosiu kaip man sekasi. O spalio 15 d. man reikia i Paryziu, juk bilietai nupirkti ir viesbutis rezervuotas

rasu lanka, Tavo mamyte yra kaip stebuklas, tiek jegos slypi joje. Manau, tikrai laiminga, kad turi tokia nuostabia dukryte.

virruki, kaip keista, kad reikejo patiems pirktis vaistus. Du kartus gavau po 6 kursus chemo, bet net minties nebuvo tokios is gydancios gydytojos, kad reikes paciai moketi uz vaistus.

Gabriela, pamatysi bus gerai, svarbu paciau tiketi.

Naujoms Mergaitėms, o gal ir kitoms priminimui yra toks skyrelis, kur gal padės atsakyti sau į kai kuriuos klausimus...
Įveik ligą


Papildyta:

Ačiū, Patricija

O tau bus VISKAS GERAI IR TIK GERAI. Būtinai, kai galėsi pasipasakok, kaip sekasi. Laikysiu kumštelius.
Kai grįši, paprašysiu, kad man į a.ž. parašytum apie paskutinį patepimą. Aš labai tuo tikiu, tik mažai žinau kaip ką ir kur reikia daryti... Tu nuostabi, kad taip padarei.

Rasų lanka, nuo išopėjimo tavo pačios parašymas kažkada, kurį aš persirašiau:
Daktarin gelis, Kamistad skaliklis, Karbosan gelis, Gelclair gelis. Taip pat skalavimas ramunėlių nuoviru, šalavijų ir medetkų stipriu nuoviru.
Taip pat:
Medetkų tepalas, Linų sėmenų kisielius, Hexosar skalavimo skystis - čia Sveta lygtai išbandžius. Visa tai turbūt žinojai. Gelclair bene geriausia.

rasu lankele, na, mano mamyte taip ir mire be sio sakramento, juk mes negalejome jai samoningai esant, kviesti kuniga i namus, o ji pati niekada apie tai nekalbejo Tai geriausia padaryti paciam zmogui. Juk nebutinai sis sakramentas yra tik paskutinis pries mirti, as manau, kad man tai suteiks dar daugiau jegu. Sekmadieni po sv.Misiu pati viena nuejau i kunigu kambareli ir paprasiau "Kaip vcia kur galima butu gauti Ligonio patemima?". Kunigas paklause kam? sakiau, kad man. Jis paklause, o ar jus sergate. Atsakiau, kad Taip. Tai jis sake, palaukit, tuoj uzsidesiu kazkoki ant nugaros(nepamenu kaip pavadino) ir as atsiklaupiau prie altoriaus, jis aliejumi patepe kakta ir delnus, sukalbejo Maldas, prasydamas Dievo , kad pasveikciau ir prase atleisti visas nuodemes, nors pati buvau priejusi Ispazinties ir Komunijos. Prie klausyklos taip viskas gavosi naturaliai, gailejausi uz savo nuodemes didziausias, kad net apsiverkiau.

Burnelei geriausias vaistas buvo man medetku tinktura ir saltalankio aliejus.

Šypsausi, šypsausi ... tikiuos, kad gerai rodė tas echoskopiukas, ir viską matė Tik jautrumas tas mano neišpasakytas ! Kadangi ėjau pas naują, nepažįstamą gydytoją, maniau norėsiu pasipasakoti kas kur kame kada..., o buvo kitaip. Tik įėjau į kabinetą, gyd. nebuvo, sesutė pradėjo skubint "sėsk, gulk, renkis ,..." Sakau, noriu pirma pasikalbėt su gydytoja, tai ne, vistiek primygtinai liepia... Atėjo gydytoja, vėl: "kodėl negulim?", sakau norėjau pakalbėt keletą min,. sako "gulint papasakosi". Žodžiu, paguldė . Tada iškart echoskopas, ir tuo pačiu klausia, kas yra. Na, tada man jau ašaros pabiro . Ir sustot nebeina... na, nesvarbu, - svarbu išgirdau tuos trokštamus žodžius. O kainelė Echo 60, + už limfmazgių apžiūrą atskirai dar 50 lt. , viso 110. Turiu tą problematišką vietą virš raktikaulio, ten pūpso toks pakilimas. Ir ši daktarė sakė "budrumas būtinas. O šiai dienai nieko blogo nematau". Pakartosiu už 2 mėn.

*****
Patricija, įdomiai papasakojai apie tą patepimą. Suintigavai. Manau, ir aš norėčiau...

...Ačiū... ...Ką daryčiau be Jūsų...


O tai vadinasi paskutinis patepimas - ne ligonio patepimas? Labai ačiū už išsamų atsakymą. Būtinai tai įsidėjau į galvelę...

Sveikinu :
:

Ach, kai smagu. Sveikatytės tau ir toliau.

Kaip neverta nieko daryt...??? Jūs ligoniuką pažįstat - gal tikrai verta jam pasakyti... Įsivaizduokit ir savo - artimųjų - buvimą, gyvenimą " tuos kelis mėnesius" , kai jūs žinote, o jis nežino situacijos. Kaip tu įsivaizduoji savo dvasinę ramybę ir psichologinį stabilumą, kai ligoniukui vis kils ir kils klausimų, o tu privalėsi meluoti ir meluoti? Pagaliau ir jis pamatys , kad kažkas nuo jo slepiama.
Ir kas žino, kad keli mėnesiai? Gal keli metai?
Gal sužinojęs ligoniukas, dar atras nenuveiktų darbų. Būna situacijų, kai šeima slepia, o ligoniukas sužinojęs per vėlai kaltina, kam šeima nepasakė anksčiau, nes jam tiek dar reikėjo reikalų sutvarkyti - ne tik materialinių... Būna , kai ligoniukas sužinojęs supyksta ir nuverčia kalnus, jis supyksta ant ligos - ir ji atsitraukia. įvyksta stebuklas... Gal jis norėtų pats pasidomėti gydymo galimybėmis netradicinėmis, jei kito gydymo nebėra.... Gal norėtų pasakyti kam nors tai, ko niekam nėra sakęs , bet labai norėjo...
Juk visas tas laikas, kuris Dievo jam skirtas yra tik to žmogučio. Taip nutylėdami mes tarsi atimam iš jo galimybę susitvarkyti savo laiką, kuris jam liko, taip kaip jam atrodytų teisingiausia.
Bet kaip minėjau, čia tik jūs galit tai nuspręsti. Yra žinoma, kad kitas gali tokio smūgio ir neatlaikyti, tai gal reikia kažkaip paruošti tai žiniai, ar kaip Gabija sakė, kad tai padarytų ne vien artimieji, bet ir koks medikas.
Tai tik mano nuomonė...
Dabar sunkus etapas Jums, bet kaip jį išgyventi - niekas nepasakys, tai taip individualu ir tai vyksta. Visi jutimai, nuotaikos , mintys tokiose situacijose labai panašūs, o kaip tai išgyvenama... tiesiog eina minutė po minutės, valanda po valandos, diena po dienos... amerikietiški kalneliai - krenti - kyli - verki - juokiesi- bijai - stoji į kovą... - ir vėl krenti - ir vėl keliesi ... Po nakties išaušta rytas ir ateina šviesi diena...