Nezinau kas pasidare mano 1,5m pupsikui. Stai jau antra diena is eiles rodo vakarais ir rytais tokius kaprizus...Pas mociute visa diena buna auksinis berniukas, o vos tik gristam namo-apsikabina koja ir saukia isteriskai, net pasitraukti niekur neleidzia. Vakar bandziau nekreipti demesio, nors sirdis plyso per puse. :'( Po kiek laiko apsiramino, pradejo zaisti, paskui vel tas pats...Gal vaika veikia issiskyrimai diena? Bet anksciau nieko panasaus nebuvo. Patarkit kaip elgtis tokiu atveju???
Mamusiuka, taip vaikas nori dėmesio sau. Kai maniškis į darželį pradėjo eiti, skaičiau, kad jei grįžęs vaikas irzlus, piktas, reikia atidėti į šalį visus darbelius, nors trumpam, ir skirti dėmesį TIK vaikui. Nors maniškis ramus šiaip, bet irgi grįžus nuotaika jam pasitaisydavo, kai pasėdėdavau, knygutes pavartydavau kartu ar ką nors padėliodavom. Ir dar - reikia nekalbėti apie tai, ką veikė pas močiutę (ar darželyje), nes dažnai vaikai nenoriai iš karto dalijasi įspūdžiais. Tiesiog kurį laiką reikia atsiduoti tik žaidimui su vaiku, tada jis apsiramina ir jau lengviau paleidžia mamą.
Nors ir mažas, vaikas gali pykti, kad nemato mamos visą dieną.
Nors ir mažas, vaikas gali pykti, kad nemato mamos visą dieną.
Turbut siandien taip ir padarysiu-kadangi vyras sportuoja, tai vakariene palauks!!! ;D Mociute sako, kad vaikas turbut jaucia, jog sestadieni paliksiu viena su teciu (turiu isvykti porai dienu). Kaip tik planavau ir maitinima nutraukti, tik vat jau visai susipainiojau ir nebezinau. O gal mazius kaip tik priesinasi tam lyg nujausdamas, nes vis bando kuo daugiau laiko praleisti papa siskandes (ypac nakti)
Ka mano musu brangioji psichologe? Ka tokiu atveju daryti, nes jauciu, kad man be galo sunku ir mazius neatsilieka
Ka mano musu brangioji psichologe? Ka tokiu atveju daryti, nes jauciu, kad man be galo sunku ir mazius neatsilieka
Atsiprasau, kad ne is karto atsakiau, suprantu, kad sunku.
Del ko verkia vaikas? Gal, jei dar neseniai yra paliekamas ilgam laikui pas močiutę, susitikus su Jumis, vaikas prisimena, kaip jam sunku, skaudu buvo būti be Jūsų visą dieną, ir dėl to pratrūksta ašaromis, įsikabina. Todel, kaip Jums čia patare, tikrai galima pabuti su juo, pasikalbeti, skirti keletą minučių dėmesio. Kaip supratau, dar maitinate, tai tikrai tarp Jūsų ir vaiko yra labai artimas ryšys ir vaikui sunku būti be Jūsų. Gali būti, kad dėl maitinimo nutraukimo nerimą jaučia ne tik vaikas, bet ir Jūs pati, taip pat kaip ir dėl poros dienų išvykimo. Vaikui, kai jaučia nerimą dėl galimo išsiskyrimo, sustiprėja prieraišumo elgesys- tas elgesys, kuris skirtas ryšiui su mama išlaikyti (verkimas, įsikabinimas ir kt.). Tai rodo, kad vaiko- mamos santykiuose yra susiformavęs saugus prieraišumas. Tokio amžiaus vaikui nepadarys žalos trumpesnis negu 5 dienų išsiskyrimas, ypač, jei vaikas lieka su jam artimais žmonėmis. Gali tik labiau sustiprėti prieraišumo elgesys (bijos išsiskirti), kai jūs grįšite, bet tai irgi normalu.
Sprandžiant pagal vaiko amžių, gali būti, kad toks elgesys rodo, kad vaikas pradeda suprasti, jog savo elgesiu gali kažką keisti aplinkoje, siekia nustatyti, kur yra jo, kur kitų ribos. Tai susiję su natūralia vaiko raida. Apie 1,5 metų amžių prasideda vadinama pusantrų metų krizė, kada vaikas vis įnirtingiau pradeda reikšti savo poreikius kitiems- isteriškai verkia, kai ko nors negauna, griūva ant grindų. Tėvams toks vaiko elgesys dažniausiai kelia pyktį, tokiu atveju geriau yra ramiai palaukti, kol vaikas nurims (nekreipti dėmesio).
Del ko verkia vaikas? Gal, jei dar neseniai yra paliekamas ilgam laikui pas močiutę, susitikus su Jumis, vaikas prisimena, kaip jam sunku, skaudu buvo būti be Jūsų visą dieną, ir dėl to pratrūksta ašaromis, įsikabina. Todel, kaip Jums čia patare, tikrai galima pabuti su juo, pasikalbeti, skirti keletą minučių dėmesio. Kaip supratau, dar maitinate, tai tikrai tarp Jūsų ir vaiko yra labai artimas ryšys ir vaikui sunku būti be Jūsų. Gali būti, kad dėl maitinimo nutraukimo nerimą jaučia ne tik vaikas, bet ir Jūs pati, taip pat kaip ir dėl poros dienų išvykimo. Vaikui, kai jaučia nerimą dėl galimo išsiskyrimo, sustiprėja prieraišumo elgesys- tas elgesys, kuris skirtas ryšiui su mama išlaikyti (verkimas, įsikabinimas ir kt.). Tai rodo, kad vaiko- mamos santykiuose yra susiformavęs saugus prieraišumas. Tokio amžiaus vaikui nepadarys žalos trumpesnis negu 5 dienų išsiskyrimas, ypač, jei vaikas lieka su jam artimais žmonėmis. Gali tik labiau sustiprėti prieraišumo elgesys (bijos išsiskirti), kai jūs grįšite, bet tai irgi normalu.
Sprandžiant pagal vaiko amžių, gali būti, kad toks elgesys rodo, kad vaikas pradeda suprasti, jog savo elgesiu gali kažką keisti aplinkoje, siekia nustatyti, kur yra jo, kur kitų ribos. Tai susiję su natūralia vaiko raida. Apie 1,5 metų amžių prasideda vadinama pusantrų metų krizė, kada vaikas vis įnirtingiau pradeda reikšti savo poreikius kitiems- isteriškai verkia, kai ko nors negauna, griūva ant grindų. Tėvams toks vaiko elgesys dažniausiai kelia pyktį, tokiu atveju geriau yra ramiai palaukti, kol vaikas nurims (nekreipti dėmesio).
| QUOTE |
| Apie 1,5 metų amžių prasideda vadinama pusantrų metų krizė, kada vaikas vis įnirtingiau pradeda reikšti savo poreikius kitiems- isteriškai verkia, kai ko nors negauna, griūva ant grindų. Tėvams toks vaiko elgesys dažniausiai kelia pyktį, tokiu atveju geriau yra ramiai palaukti, kol vaikas nurims (nekreipti dėmesio). |
Pas mane tokia pati beda. Pradejau dirbti pusdieni kai mergaitei buvo 11 men., vaika ziurejo mociute. Problemu jokiu neiskilo. Veliau suradom aukle ir pasirode mazyles asros, isikabinimas i atlapus, reikalavimas maitinti vakare ir nakti, nors anksciau diena kaip ir nebereikejo... Paastrejo viskas ypac dabar, kai jai 1,1 m ir as pradejau dirbti visa diena. Mane gasdina tas jos isteriskas klykimas, kai ateina laikas valgyti kose, tenka papuka duoti arba kai uzsimano ko nors tai charakterio rodymas pasireiskia per klykima. Patarkit ka daryti, kad isvaryciau tuos oziukus? (atsiprasau jei buvo toks klausimas ar atsakymas)
Man atrodo, kad jūsų vaiko problema susijusi su išsiskyrimu su jumis, močiute, prie kurių buvo pripratusi, jautėsi saugiai. Problema prasidėjo, kai atėjo auklė. Mergaitė stengias išlaikyti ryšį su Jumis, kaip rašot įsikimba, prašo maitinti. Tapo dirglesnė, reikalaujanti, nes vaikui tikrai reikia nemažai pastangų prisitaikyti prie tokios svarbaus pasikeitimo jos gyvenime, kai ji liko viena su mažai pažįstamu žmogum (aukle).
Isteriškas verkimas nepakenks vaiko sveikatai nei fizine, nei psichologine prasme. Turbūt natūralu, kad tėvai labai nerimauja dėl tokio verkimo pasekmių. Geriausia, jei jūs elgsitės nuosekliai: nuspręsite, kad, pvz., tegul prieš valgant koše gauna papuką, bet kai užsimano kažko, ko jai tikrai negalima, jūs jokiu būdu nenusileidžiate, kad ir isteriškai verkia. Vistiek reikės išlaukti šį laiką, kol vaikas pripras (kol išeis ožiukai).
Isteriškas verkimas nepakenks vaiko sveikatai nei fizine, nei psichologine prasme. Turbūt natūralu, kad tėvai labai nerimauja dėl tokio verkimo pasekmių. Geriausia, jei jūs elgsitės nuosekliai: nuspręsite, kad, pvz., tegul prieš valgant koše gauna papuką, bet kai užsimano kažko, ko jai tikrai negalima, jūs jokiu būdu nenusileidžiate, kad ir isteriškai verkia. Vistiek reikės išlaukti šį laiką, kol vaikas pripras (kol išeis ožiukai).
Mano maze irgi savo kaprizus rodo dazniausiai tik prie manes ir vyro. Kai tik izengiu pro duris is darbo - vaikas pasikeicia. Aukle net stebisi. Mergyte prie kitu ramute neapsakomai, o mums su vyru pora vakaru toookias isterikas iskele, kad pradejom pas neurologe vaiksciot :-(. Juk tevai - artimiausi zmones, prie kuriu, matyt, vaikas "leidzia" sau visiskai issilieti. Kartais bijau tu jos isterikeliu, atrodo nebepasitikiu savim, nebeatpazistu savo vaiko... Kazkaip reikia ramiai i tai reaguoti, nes vaikas labai jaucia tevu nerima, o tas dar blogina padeti.
