Įkraunama...
Įkraunama...

Aš našlaitis

Mano vaikučiui keturi, ir jis jau klausia kur jo tėtis. Jis žuvo, kai jam buvo metukai. Gal kas turi kokiu patarimu. Nenoriu meluoti, bet tenka.
Atsakyti
o kodel nenori sakyti tiesos, kad jo tetis mires?
Atsakyti
mazesni vaikuciai lengviau priima tokia informacija,negu paauge..Siulyciau paaiskinti teisybe,tik grazia forma zinoma,na,kad tevelis danguje ir ji saugoja ar panasiai..Manau taip butu geriau,nei kad suzinotu budamas paauglys..
Atsakyti
mano pusbrolio mama, mano teta ,tragiskai zuvo avarijoje ir manau buvo visiskai teisinga, kad jam sita zinia pusbroliui pranese iskart wink.gif tiesa, is pat pradziu jis nesuprato, ka reiskia-tavo mama zuvo sad.gif jo protas nesuvoke iki galo, tad teko pasakyti, kad mama mire, yra danguje ir is ten visada i tave ziuri, saugo. Mes jam pasakem, kad negalvotu, jog jei mamos nera salia, ji ji pamirso-mama visada su tavimi, galit kartu posikalbeti sapnuose, kai eini miegucio.....
tiesa, veliau kai jau jis augo (siemet 10 metu kaip jis jau naslaitis), jam kazkodel kartais budavo geda, kai kas nors pradedavo klausinet kur jo mama ir jis lab nenoredavo sakyti, kad ji mirus,kazkodel gedydavosi, gal mokykloje kas ka pasake,na sito nesuzinojom, bet pamazu isaugo ir dabar viskas tvarkoj...deja, jo rysys su mama nera toks artimas, gal todel, kad jam buvo 5 metai kai ji zuvo, taigi atsiminimai minimalus, nors kambaryje pas musu senele visada stovi jo mamos nuotraukos, ypatingu jausmu jos jam nesukelia,bet kad jis matyt nieko ir neprisimena,ir ant kapu nelabai nori vaziuot.....
as manau, kad vaikui reikia sakyti apie ju tevus, visada juos pamineti, rodyti nuotraukas, pasakoti atsiminimus,o kodel is vaiko reikia atimti galimybe juos pazinti. Jie ir taip jau yra nuskriausti, kad negali dziaugtis jais, taip kad bent prisiminimais jie galiu suvokti, kaip tevai juos mylejo ir tikrai ne savo valia turejo iseiti
Atsakyti
pritariu drakulaitei. Manau, butina vaikui sakyti tiesa, tik gal paieskoti tam tinkamos formos, pagal jo supratima ir amziu. Elizabet, manau, tavo vaikelis dabar tikrai lengviau priimtu sia zinia, negu kai paaugs. Suprantu, kad tau sunku, nes tu pati galbut dar nesusitaikai su ta mintim, bet nematau prasmes meluoti sunui. Tad linkiu isminties ir tvirtybes...
Atsakyti
Elizabet,
Tikrai verta pasakyti vaikui tiesą.
Reiktų paprastais žodžiais pasakyti vaikui, kad tėvelis yra miręs. Ar Jūs bijote įskaudinti vaiką, kad jis sužinos, jog neturi tėvelio? Iš tikrųjų, tai sunkiau vaikui vaikui nebus, nes jis jo neturi, jis jau keletą metų su tuo gyvena.
Atsakyti
Sveiki, nors tema sena, tačiau turiu tą patį rūpesti. Mano vyras mirė kai laukiausi. Auginu du berniukus. Vyresnis nuo pirmo vyro (14.), antrasis našlaitis (4 m.). Esmė tame, kad mano berniukas dar neklausia kur yra jo tėvelis, bet pastaruoju metu pradeda žaist "šeimos"žaidimą - "čia mama, čia tėtis, čia brolis..." ir pan. Niekada nekalbam apie tėvelį šeimoje. tankiai bendraujam su mano sesers šeima, kur yra 3 vaikai ir tėtis. Taip pat mano vyresnėlis susitinka su savo tėčiu ir mažasis girdi, kaip anas pasakoja, kad buvo ar eis pas tėtį. Mažojo tėvelio nuotraukų būte nėra, taip pat nerodau nuotraukų albumų kur yra tėvelis. Puikiai suprantu ir žinau, kad turėsiu papasakoti apie tėvelį, tačiau nuo ko pradėt? Ar laukti, kol vaikas pats paklaus kur jo tėtis, ar pačiai pradėt šią temą ir kokiais būdais. Berniukas yra labai jautrus, bet matau, kad žodį "tėtis" su kiekviena diena vartoja vis dažniau. Juo labiau, nors ir retai, bet lanko darželį, kur jo draugų ateina pasiimti tėčiai, ką jau kalbėt apie artėjančią mokyklą...
Atsakyti
Is tikruju, tai berniuko tecio jau niekada nebebus. Yra ir kitokiu vaiku, kurie neturi teciu, bet jie yra gyvi. Nezinau, kas yra skaudziau. Ar netureti tecio ir zinoti, kad jis gyvas, o gal geriau netureti tecio ir zinoti, kad jis tiesiog danguje...
Mano nuomone, kad as geriau zinociau, jog mano tetis yra mires, negu, kad esu isduotas ir paliktas.
Manau, kad labiau tai isgyvenate jus, nei berniukas. Nors to pacio zmogaus niekas neatstos, bet lengviau istverti yra tada, kai yra .... negraziai pasakysiu, bet "pakaitalas". Kai i tuscia vieta atsistoja kazkas. Tas... kuris gal po metu ar dvieju bus lygiai toks pat svarbus ir artimas.
Jusu berniukas turi toki "pakaitala", tai jus. Todel jam istverti yra lengviau, nei galvojate.
Atsiprasau, bet tai tik mano nuomone.
Atsakyti
Aš suprantu, kad lengviau susitaikyt su tuo ko neturi, kai visai nežinai kas tas yra. Mažasis sulaukia daug dėmesio iš manęs, jam šiuo metu nėra artimesnio žmogaus nei aš ir jis nesuvokia, kad gali būti dar vienas žmogus tiek artimas, mylintis ir mylimas. Bet jis mato ir kitokios šeimos pvz. Žinau, kad teks viską papasakoti, parodyti ir paaiškinti. Tik labai nesinori pakenkt skubėjimu.
Kaip tinkamai pasielgt - ar laukti jo klausimo šia tema, ar pačiai pradėt apie tai kalbėti. Juo labiau, kad net nesuvokiu, kaip ir ką pradėt kalbėt ir pasakot.
Atsakyti
Tu dar pati nezinai, kokia pas ji bus dar seima. Gal tu jam dar sukursi pacia tvirciausia, graziausia, pilniausia seima, kokia tik gali buti. Su broliais, gal net ir seserimi. Sunkus siuo metu periodas, bet kai kas ir nuo taves priklauso. Tu su vaikais gyveni ir nepamirsk toliau gyventi. Bent kol kas jau del ju.
Laikas sustatys viska i vietas. Ir skausmo randai bus mazesni ir tustuma uzsipildys kazkuo. Netinkamas gal pavyzdys, bet visai neseniai skaiciau, kad jei zeme isdirbsi ir ji bus paruosta darzui, tai jei neravesi, ji ir vel taps tokia pati, kaip ir buvo. Apaugs zolemis. Nes taip jau gamtos sutverta. Bet kokia tustma uzsipildo. Taip ir gyvenime.



Atsakyti