QUOTE(zuiqis @ 2007 01 10, 13:23)
O aš pabandysiu pamąstyti temos klausimu..
"Kam tos vestuvės?" Vestuvės, kaip šventė, gali būti keliamos: tėvams nuraminti, draugams pasilinksminti, giminaičiams palepinti, kaimynams parodyt, pasigirti prieš gyvenamąją vietovę ir panašiai.. Aij, nu, dar kartais netyčia keliamos ir sau, sau pabūti, sau pakvailioti..
Ir tikrai, neseniai perverčiau kelionių katalogus. Gal tikrai geriau tuos 20k išleisti įspūdingam medaus mėnesiui, o tylus ir ramus santuokos sudarymos tikrai ne vienam vestuvėmis neatrodo..
siais metais buvau trejose vestuvese.
Mačiau kokie pavarge jaunieji. kokie susirupine jaunuju veidai kad niekam nieko netruktu. Ir vistiek! po vestuviu tai vienas apkalbejo, tai kitas supyko, treciam nuobodoka pasidare

Darai zmonems svente, o atsiranda tokiu fruktu, kurie dar drysta replikas metyti.
Todel savo sveteliu kotletais ir misrainem neserciau, geriausiu atveju vyktu mazute ceremonija ir pietus. O vat apie prabangesne kelione ir as pasvajoju
Siuo atveju ji man svarbiau nei vaises sveteliams

bet čia tik mano asmenine nuomone
Papildyta:
QUOTE(agnita @ 2007 01 10, 12:37)
nukrypo tema į šalį

o jei kalbėti apie vedybas, tai jos tikrai reikalingos, bet kai abu to nori, psichologinis statusas žmogaus galvoje pasikeičia, nors aš su vyru prieš tai šiek tiek gyvenome nesusituokę, bet jei kažkuris nenori, tai jau klausimas kodėl? manau, nenori įsipareigoti kitam žmogui, o tai jau nėra gerai, bet tai mano nuomonė
su draugu esam 3,5 metu, viskas labai gerai (tfu tfu tfu), teketi dar kol kas tikrai nenoriu.
Visiems ateina savas laikas. Man jis ateis veliau..
Isipareigojimas čia visiskai ne kaltas