Bet vis dėlto papasakosiu ne apie jį, o apie kitą, taip pat ilgam įsiminusį vakarą.Jis jau buvo padaręs man ne vieną staigmeną, padovanojęs ne vieną gražią dovaną, pasakęs ne vieną gražų žodį.. Žinojau, kad jis romantiškas, bet to nesitikėjau
Artėjo Valentino diena, aš- abiturientė, jis- studentas, draugavome dar visai neilgai, taigi susitarėm nešvaistyt pinigų, nepirkt jokių dovanų, tiesiog pabūt kartu
Jis turėjo didžiulį televizorių, taigi nusprendėm būt pas jį- pažiūrėt kokią romantinę komediją.. Gyvenom mažam miestely, gal kilometras vienas nuo kito. Išėjau pas jį, pasitiko pusiaukely. Tiesiog ėjom, kalbėjom, lauke buvo šalta, bet labai gražu.. Skubėjom prie karštos kakavos puodelio 
Jis pradarė duris, įėjau į koridorių, o priešais didžiuliai laiptai vedantys į jo kambarį- iš šonų nudėlioti mažom žvakutėm. Jis tik nusišypsojo ir paėmęs už rankos nusivedė į viršų. Jo kambary, ant grindų išdėliotos rožės, ant stalo- iš degančių žvakučių išdėliotos širdutės vidury- šampanas ir dvi taurės, taip mgstamas mano širdutės formos pyragas ir dovana man. Pasijutau klaikiai, aš, kaip ir tarėmės, dovanos jam neturėjau.
Jis priėjo ir pakėlė pirmąją rožę: "šita už tavo nuoširdumą" - įteikė man. "Šita už supratingumą, ta už kantrybę.." ir taip vienuolika rožių. Galiausiai pakėlė tris likusias: "Tikiuos, greitai užmirši tiek savo, tiek mano praeitį ir ptikėsi, kad tave be galo myliu. Kad tu man vienintelė, brangiausia. Įsimylėjau tada, kai pirmą kartą nuoširdžiai pasikalbėjau. Įsimylėjau gal todėl, kad žinojau, jog negalima. Bet dabar esu pats laimingiausias, kad viskas buvo būtent taip, kad esi su manim.. Ačiū tau už viską, meile mano. Su Valentino diena".. Kai jis baige kalbėti jau buvau paskendus ašarose 
Padovanojo naktinukus, žinoma paprašė apsirengt, pasakė dar milijoną komplimentų.. Suvalgėm pyragą, kakavą pakeitė šampanas, o romantinį filmą- romantiška mūsų naktis..
