Nesamonė taip įsimylėti tokio jauno amžiaus,pažiūrėk kiek aplinkui puikių vyrukų.Bet kokiu atveju linkiu tau didelės sekmės.
Mielas vaikuti,čia ne verkti reikia, o pasigerti iš laimės,kad jis tave paliko dabar, o ne kokiu kritiniu gyvenimo momentu.Mano senos tarkos patarimas- varyk pardėn,nusipirk tikrą šampano butelį,nuvaryk pas gerą draugę,išgerkit tą butelį,gerai išsiverk.Jei neturi geros draugės,gerk viena.Rytoj bus bloga,skaudės galvą ,o ne dūšią.Kai praeis pagirios mastysi daug blaiviau.Po poros metų būsi pamačiusi pasaulio,baigusi mokslus,turinti darbą ir uždirbanti jauna graži moteris.Va tada nusipirk antrą butelį ir išauk iš didelio džiaugsmo,kad tas valstietis tave paliko.
Nesamonė taip įsimylėti tokio jauno amžiaus,pažiūrėk kiek aplinkui puikių vyrukų.Bet kokiu atveju linkiu tau didelės sekmės.
Nesamonė taip įsimylėti tokio jauno amžiaus,pažiūrėk kiek aplinkui puikių vyrukų.Bet kokiu atveju linkiu tau didelės sekmės.
ach,koks ir man pažįstamas šis jausmas.Manau daugelis iš mūsų yra tai ant savęs išbandę.Gal ir gerai,nes tokia patirtis yra pliusas tolimesniam gyvenimui,kai tikrai būsi "persirgusi" šį jausmą ir taip vadinamą"meilę".
Ką galiu patarti nuo dūšios:dirbk su savimi.Nesvarbu kokį būdą pasirinksi.Įjungsi protą,ar paimsi paprasčiausią popieriaus lapą ir pažaisi žaidimą "už" ar "prieš""noriu,nenoriu",pati žiūrėk.
Stenkis nebūti vieną,nors ir per prievartą.Svarbiausia suvok,kad viskas yra laikina.Na savaitę,dvi,tris kančios ir po to laisvė,naujos pažintys ir tikrai sutiksi normalų sveiką jausmais vaikiną su kuriuo praleisi visą gyvenimą,prigimdysi jam vaikučių ir tą jaunuolį prisiminsi jau su gailia šypsena,nes suvoksi,ką jis iš tikrųjų prarado:)mylėk save,o ne gailėk to kas buvo.Nes gyvendama praeitimi,neįverinti ateities.
Sėkmės !
P.S.gal ir banaliai skamba viskas,bet visi praradimai,skatina imtis veiksmų naujiems atradimams.
Ką galiu patarti nuo dūšios:dirbk su savimi.Nesvarbu kokį būdą pasirinksi.Įjungsi protą,ar paimsi paprasčiausią popieriaus lapą ir pažaisi žaidimą "už" ar "prieš""noriu,nenoriu",pati žiūrėk.
Stenkis nebūti vieną,nors ir per prievartą.Svarbiausia suvok,kad viskas yra laikina.Na savaitę,dvi,tris kančios ir po to laisvė,naujos pažintys ir tikrai sutiksi normalų sveiką jausmais vaikiną su kuriuo praleisi visą gyvenimą,prigimdysi jam vaikučių ir tą jaunuolį prisiminsi jau su gailia šypsena,nes suvoksi,ką jis iš tikrųjų prarado:)mylėk save,o ne gailėk to kas buvo.Nes gyvendama praeitimi,neįverinti ateities.
Sėkmės !
P.S.gal ir banaliai skamba viskas,bet visi praradimai,skatina imtis veiksmų naujiems atradimams.
