QUOTE(Erszebeth @ 2010 08 09, 17:43)
Bet kai dabar pagalvoju, būtent šitų papuošalų atžvilgiu nejaučiu jokių išskirtinių emocijų, galiu užsidėti belenkur ir belenkaip. O su tikrais akmenimis, taip pat ir troliniais, būna kažkoks "santykis". Esu įsimylėjusi labradoritą ir žalsvą jaspį. Oniksui jaučiu pagarbą. O obsidiano bijau. Nors jis man labai tiko į renkamą juodą apyrankę, daugybę jų prasukiojau tarp pirštų, bet taip nė vieno ir neprisijaukinau. Šiuo metu labai draugauju su tamsiu, papuvusią vyšnią iš kompoto primenančiu karneolio gabaliuku, kuris netyčia pakliuvo man į rankas Palangoje ir nenorėjau jo paleisti - juolab, kad kainavo 3 litus

Norėčiau iš jo pasidaryti kokį pakabuką, bet gražiai nemoku, tai ir stovi palei kompą prieš akis, dažnai čiupinėjamas...
Ale žiūrėk tu man, kaip vadovėliškai

Taip ir yra, pagal teoriją oniksas skirtas stipriam žmogui, ypač dideli jo kiekiai aplamai drąsos reikalauja, nes ar tai išbandymus pritraukia, nepamanu tiksliai tų visų bla bla ezoterikų - gerai, kad jis brangus, na kur gi gausi tą didelį kiekį

Tiesa, dažnai jį klastoja pakišdami stiklą, tas drąsos nereikalauja
Obsidianas snaiginis aplamai ne kiekvienam. Jis ten kažkokias pasąmonės baimes ištraukia į dienos šviesą ir prieš akis pastato ar kažką panašaus, žodžiu, jei tu ne jogas ir nirvanos šiam gyvenime nesieki, tai geriau jo nereikia... Ar kažkas ten tokio. Žodžiu, obsidiano ir aš bijau - nafiga man tos pasąmonės baimės, lai būna sau kur yra
Darau tvarką ir aš, taipogi nepritapėlius fotografuoju