QUOTE(JurgaSim @ 2010 09 06, 13:22)
Zinau, kad cia to nelemto autzimo bruozas, todel ir sunerimau... Sausio men. vel vaziuosim i VRC, tai ten vel tirs ir papasakos yra del ko nerimauti ar ne. Nes jei cia kur nuvesiu i konsultacija, tai pripaisys ne tik autizma.
JurgaSim, o jums buvo kalbos regresas?
Su tais svetimais, gal tik dabar kai jam greit 6 situacija pagerejo. O siaip budavo visas susikausto ir tyli. Nebent svetimi sugeba sudominti, tada atsipalaiduoja ir kalba su jais. Seniau nueidavom i parka ant supyniu, o jis uz rankos isikibes niekur nenori. O dabar jau lekia suptis tai ant vienos, tai ant kitos, dar mazus pamokina, palaiko, kad nenukristu.
Bet siaip mano dukryte, kuri tikrai kol kas (piu piu piu) neturi jokiu autizmo bruozu, irgi pasnekinta puola pas mane i glebi. Ir net jeigu gatve eina priesais zmones, tai lekia pas mane ant ranku arba i vezima i saugesne vieta. Vienzo abu vaikai labai jau nedrasus.
O del vaiko sunkumo, tai kai atsimenu kaip ziauriai sunku budavo kai buvo mazas. Siaubas siaubelis... tie visi griuvimai ant zemes, rekimai iki pamelynavimo. Taip per nervus vaziuodavo. Visi kieme kraipydavo galvas. Tik ateinam su vaiku pazaisti, budavo tokiu, kurios susirenka zaislus ir mauna lauk. Nes ir paskriausdavo vaikus ir zaislu neduodavo ir pritapti nemokedavo ir pasioziuodavo, visko budavo.
Ir dabar kelias dienas buvo kazkoks nervu pakrikimas. Verke kokius gal 30 kartu per diena, pastoviai pakeltas tonas, pastoviai niekas negerai: sriuba blogai kam geltona, kotletas kam su prieskoniais, pomidoras neprinokes, kam busim namie ir kam eisim i lauka, megzstinio nesirengs, nes per karsta ir pan... Ir blogiausia, kad nesupratau priezasciu, kodel taip buvo.
Nors siaip man atrodo, kad jis dabar ramus ir geras vaikas, bet visvien pas ji nervai pavirsiuje. Labai nedaug reikia, kad pasirodytu asaros.