QUOTE(naitas @ 2010 09 22, 07:32)
Esu dabar šitam uždaram rate

. Vaikas nepasakoja apie darželį nieko, ką bepaklausiu. Nei kaip sekėsi, nei ką veikė, ką valgė, ar miegojo, koks draugo vardas ir t.t. Nesakysiu. Toks atsakymas.
Ateinanti mokytoja pasakė man, kad vaikas visai nedirba per pamokėles. Vakar pasakė jai - EIK NAMO

, aš noriu eiti į grupę.
Mokytojai toks
atvirumas pakirto kojas. Ji man sakė, kad jau atrodė, jog vaikas apsiprato su ja... ir va prašom. Nenori jis mokytis, geriau šėliot grupėj.
Taigi, su mokytoja pakalbėjus, priėjom išvadą, kad reikės man su juo namie dirbti dvigubu krūviu. Bet kad jis namie irgi nedirba.. atsigula ant stalo, ir pradeda verkti. Neeeennnnoooooriu

ir tikrai, nepajėgiu jo motyvuoti..

zodziu taip..pradzioje tai naujove ir priima, paskui pamato, kad REIKIA dirbti ir ima priesintis, nes sunku. dar tai greiciausiai rodo, akd emociskai jis nesubrendes pamokoms (maniskis irgi taip elgdavosi) tada psichologe pasiimdavo ir jis piesdavo, ask aptinka, nepatinka, kaip mokykla atrodo, mokytoja, kur mokykla nuo namu, koks kelias (kai neigdavo mokykla, ji piesinyje nepsirodydavo, tik namai uz ilgo kelio (nors mokykla 5 min iki namu), kai ispiesdavo ta sunkuma mokykla jau atsirasdavo popieriaus lape. Siulyciau mokytojai tiesiog pasiulyti jam alternatyva - zaidima, siandien zaidziam, tu buk mokytojas, koki loto zaisti, logico, sokineti kol ji kamuoli i grindis muza, kai ne - jis sustoja, kad tai, aks yra mokoma kaip taisykliu suvokimas ir joms paklusimas jis gautu per zaidima ir mokytusi. Reiktu per stipriasias puses varyti, kas jam patinka. pasikalbekite su mokytoja

pas mus tokios reakcijos prasideda po atostogu mazdaug po dvieju menesiu

laimei tada jau ateina antros atostogos
QUOTE(Skambanti tyla @ 2010 09 22, 08:29)
Nepasakoja ir mano, sako- neprisimenu, nieko , nežinau .
Kai ateina į grupę logopedė jo paimti ( užsiėmimai vyksta 5-8 min, eina keli vaikai, tai net nesuprantu ką galima nuveikti, išmokti ) tai slepiasi už nugarų, ropoja po stalu.
Namie tai visai visai nenori, visiškai. Ašaros, isterijos. Va kai važiavome į mokyklėlę (VRC, taip vadinome, nes nereik pietų miego miegoti) tai nelabai noriai, bet dirbo ten. Pas poliklinikos logopedę irgi kažkiek dirba, bet tik kažkiek, ir ''darbo'' metu kasosi, muistosi, tai pakaušį krapšto, tai atsiprašau
užpakalį, kojom mala , makaluoja, trepsi, rankos tai viršun, tai žemyn, viską čiupina, na siaubas, toks vaizdas, kad koks peliukas po rūbais laksto.
Paskaitose sakė, kad tokiems vaikiukams labai tinka sunkesni rūbai, kad jaustų stiprų prisilietimą, tada jie būna šiek tiek ramesni. Kažin kur tokį rasti. Mačiau užklotuką pasiūtą su kišenukais kuriuose pripilta pupelių

maniskis kapisona ant galvos ir po stalu, arba laksto ratais

cia saugumo trukumas vaikui. Jei logopedas negali JAM SUNKAUS darbo dirbti jam saugioje aplinkoje, tai..manau, kad naudos maza. Siaip rekomenduoja aptemptus rubus (mazesnius marskinelius, kad butu kaip antra oda ant kuno) megztinis su kapisonu, gali logopede ar mokytoja laikyti ranka ant peciu (jei leidzia vaikas ir yra kontakte). Mes kuri laika ruoseme pirmoje klaseje pamokas jis man ant keliu as is nugaros ji apsikabinusi, o jis ten raso, piesia, ka reikia