Vaikas nekalba, 9 tema

Klaipedoje nera geru sios srities specialistu, jau pries metus domejausi tuo reikalu, tai laukiu nesulaukiu sausio menesio kada vaziuosim i Vilniaus raidos centra.

Bet kol pakliūsit pas psichologą....nebent privačiai.

is visos sirdies linkiu jums sekmes tik noriu perspeti is savo(ir ne tik savo) patirties, atvaziuosit pas juos su simta klausimu, o jie jums atsakys: nemanykit, kad atvaziavot cia sutvarkyti visas savo problemas istirs raida ir issius namo duok D papulti jums pas supratingus specialistus


musu poliklinikoj eile max savaite bet ir psichologe nelabai kokia, gal del to ir norinciu nera yra dar kita, bet niekaip nepribrestu nueiti...

Mano patirtis sostines raidos centre tik teigiama. Buvom ten praejusi sausi. Neturiu jokiu priekaistu ten dirbancioms specialistems ir medikems, todel ir laukiu as to sausio

pasiseke jums
o mums ne dabar tik DISC domina, dar idomu, pas kokia loge pateksim

Maniskis tik piestuku galus nugrauzia mokykloje rasydamas tiesa, ziuredamas filmuka irgi grauzia tai radau visokiu sese kramtuku apgrauztu tokiais dideliais dantimis siiap tas kramtymas tai irgi tipo is autizmo spektro, saugumo trukumas, dar buna savivertes trukumas..ale as kol kas nieko nedariau. nes duodi grauzti dziuvesi ir jis eina prie filmo, o piestukai..nu piestukai

Negirdėjau , kad graužimas, kišimas visko į burną yra autizmo apraiška. Tai gali būti sensorinis sutrikimas, būtent dėl to kiša į burną, kad pajausti kas tai per daiktas, gali būti nerimo slopinimas. Greičiausiai taip ir yra mūsų atveju. Yra kažkoks lėtinis dirgiklis, numanau, kad tai būtent savivertės, nemokėjimo bendrauti, susirasti draugų - va dėl to viskas atsiranda burnoj, taip nusiramina. O kai piešia ( tai būna retai) tai jau liežuvis makaluojasi kaip malūnsparnis , tai rodo, anot ergoterapeutės , kad vaikas turi problemų au padidintu aktyvumu, ir ateity tų problemų tik daugės.
Nieko drąstiškai nedarau, tik primenu - ''kur rankytė'', arba dar dėjom pliusiukus / minusiukus už skylutes rankogaliuose, ir laukė apdovanojimas , arba baronkėlės skylutė
Tai kartais eidam iš daržiuko, o jis sako - ''mama šiandien mano rankovės sausos, gali pačiupinėti ''

Skambanti tyla, vaikams, kuriems truksta pojuciu isivystymo ar kaip ten vadina, yra polinkis pvz. valgyti tik vienos rusies maista, bet viska uostyti ir ragauti. Cia buvo mamyte, kurios suneliui nustate autizma jis viska ragaudavo, bet maista tik ta kuris praeidavo jo uosles kontrole valgydavo nezinau, gal autistukai tiesiog daznai turi ergosensorini sutrikima, kaip ir hiperaktyvumas gali eiti su autizmu zodziu..eme, kad reikia rasti, kai sita dalyka sutvarkyti

Va čia ir yra labai neapčiuopiama...kaip rasti tą dirgiklį, kaip jį neutralizuoti. Juk čia ir aplinka, ir šeima, na daug visko, nors man atrodo, jog viskas gerai, bet va jautresnis vaikas atreaguos kitaip. Namų aplinka, darželis, laukas...užburtas ratas.
Pas mus lauke vienas vaikas iš nelabai kokios šeimos stipriai švepluoja, ir jam dzin, visiškai dzin, jis puikiai jaučiais, turi dičkių draugų. O kitas vaikas tuoj užsidaro ir nenori draugauti , negali draugauti.

O tai tas kramtymas kaip - visą laiką, ar kai tik dirbat su pirštais? Na iš visko, ką esu apmąsčiusi ir perskaičiusi man priimtiniausi patarimai būdavo tokie - kuo mažiau kreipt dėmesį ir nukreipti dėmesį kitai veiklai. Viskas, nereikia, jokių baksnojimų ir priminimų, nes tai žemina vaiko savivertę.



Netikiu Na gal jūsų atveju taip ir yra



Štai čia tema meditacijai atvėrus trečiąją akį

Visa laika. Jis net nejaucia kaip pirstukai atsiduria burnoje. Verkia, jei skaudziai isikanda, bet vis tiek kramto. Jei mato, kad stebim, bega sleptis ir vis tiek kramto. Zodziu, kol kas situacija visai nevaldoma...

Visą laiką graužia save. Pats sau skanus. Nori save pajausti. Gal net nori pajausti tą skausmą - ne paslaptis kad vaikai mėgsta krapštinėtis iki kraujo šašus, graužti iki skausmo panages.... Tai toks vienišumas, kuris vienija beveik visus vaikus.

Čia žinokit ne iš gero gyvenimo. Bet jei saikingai būtų - normalu.

Yra ir suaugusių tokių, kurie žaloja save (pjaustosi, geria, nesirūpina sveikata, ėda save ir kitus), nes taip bėga nuo jiems nesuprantamų kažkokių pasamoninių baimių ir jausmų. O čia vaikas - jam tuo labiau sunku suvokti ir priimti kažką. O jei artimiausi suaugusieji nesugeba jam paaiškinti ir priimti jo tokio, koks jis yra, nuolat kažką baksnoja ir prikišinėja.

Aišku, kad eikit pas psichologą. Ir mažiau svarstykit - geri Klaipėdoj ar blogi. Yra šalia Klaipėdos ir kitų miestų. Visi jie daugiau ar mažiau išmano savo darbo metodus. Kai man buvo problemos aš ėjau pas bet kokį pirmą pasitaikiusį. Aišku, be vaiko. Sakiau sau - pirmiausia išsipasakosiu, pažiūrėsiu, ką man pasakys. Labai priekabiai tyrinėjau ką ir kaip sako. Būtų nepatikę, gal kitaip viskas būtų susiklostę. Bet kol kas esu tfu tfu tfu labai patenkinta visais psichologo darbo su mano vaiku rezultatais Ėjau nemokamai, pagal savo apylinkę.

Ir pati domėkitės, skaitykite, pati svarstykite daug. Pamedituokite kartais apie savo aplinką - ar tikrai viskas pagal Dievo įstatymus vyksta pas jus? Turiu omeny tuos tikruosius meilės įstatymus, o ne žmonių išgalvotas normas. Pagalvokite, nėra kokių nors sutapimų visoj giminėj ir per kartas (pvz. panašūs likimai, ligos, būdo bruožai, pasirenkami partneriai ir t.t.). Na ir taip toliau, nesinori pamokslaut, juk pati geriau žinote, ko jums reikia