QUOTE(JurgaSim @ 2010 09 23, 19:11)
Visa laika. Jis net nejaucia kaip pirstukai atsiduria burnoje. Verkia, jei skaudziai isikanda, bet vis tiek kramto. Jei mato, kad stebim, bega sleptis ir vis tiek kramto. Zodziu, kol kas situacija visai nevaldoma...
Visą laiką graužia save. Pats sau skanus. Nori save pajausti. Gal net nori pajausti tą skausmą - ne paslaptis kad vaikai mėgsta krapštinėtis iki kraujo šašus, graužti iki skausmo panages.... Tai toks vienišumas, kuris vienija beveik visus vaikus.
Čia žinokit ne iš gero gyvenimo. Bet jei saikingai būtų - normalu.
Yra ir suaugusių tokių, kurie žaloja save (pjaustosi, geria, nesirūpina sveikata, ėda save ir kitus), nes taip bėga nuo jiems nesuprantamų kažkokių pasamoninių baimių ir jausmų. O čia vaikas - jam tuo labiau sunku suvokti ir priimti kažką. O jei artimiausi suaugusieji nesugeba jam paaiškinti ir priimti jo tokio, koks jis yra, nuolat kažką baksnoja ir prikišinėja.
Aišku, kad eikit pas psichologą. Ir mažiau svarstykit - geri Klaipėdoj ar blogi. Yra šalia Klaipėdos ir kitų miestų. Visi jie daugiau ar mažiau išmano savo darbo metodus. Kai man buvo problemos aš ėjau pas bet kokį pirmą pasitaikiusį. Aišku, be vaiko. Sakiau sau - pirmiausia išsipasakosiu, pažiūrėsiu, ką man pasakys. Labai priekabiai tyrinėjau ką ir kaip sako. Būtų nepatikę, gal kitaip viskas būtų susiklostę. Bet kol kas esu tfu tfu tfu labai patenkinta visais psichologo darbo su mano vaiku rezultatais

Ėjau nemokamai, pagal savo apylinkę.
Ir pati domėkitės, skaitykite, pati svarstykite daug. Pamedituokite kartais apie savo aplinką - ar tikrai viskas pagal Dievo įstatymus vyksta pas jus? Turiu omeny tuos tikruosius meilės įstatymus, o ne žmonių išgalvotas normas. Pagalvokite, nėra kokių nors sutapimų visoj giminėj ir per kartas (pvz. panašūs likimai, ligos, būdo bruožai, pasirenkami partneriai ir t.t.). Na ir taip toliau, nesinori pamokslaut, juk pati geriau žinote, ko jums reikia