Vaikas nekalba, 9 tema

Alvyda, kadangi vaikas raide priima kaip zenkla (pvz. BMW zenklas ir pan.) tai dali jis gali tiesiog fotografuoti is atminties ir kai kurias raides taip pat, svarbiausia pamatyti, ar sugeba raides jungti, nes maniskis ilgai neuprato, kaip jungti, negana to jam dizartrija ir yra disleksijos pozymiu, tai su skaitymu sunku buvo. Taviskiui kaip suprantu is klausos labai sunku, tai bandyk jam per vaizda pateikti "koja" parodyti paveikslelyje ir uzrasa "koja" gali buti, kad taip jis supras ir jam lengviau bus atkartoti per vaizda, nei per klausa
Aisku Klopedija gal ka geresnio patartu, as cia is savo boksto tik sakau

visas įdomumas ir yra tame, kad nei BMW ženkliuke, nei Mercedeso jokių raidžių nėra, kaip ir Audi

Ya simbolis, as ta norejau pasakyti, kaip piktograma, taip ir raide jie priima, ne kaip rasymo/skaitymo detale, o kaip atskira simboli turinti reiksme BMW zenklas turi raides

tuomet jam tenka įsidėmėti ne vieną raidę žodyje - nes skiria "mama" nuo "maxima", "iki" nuo "kia" ir pan... Na kas gi perskaitys tas mažos galvelės mintis... Kad gelėčiau, tai būtų daug lengviau visko išmokyti...

Praktiškai be šansų... Reikėtų kreiptis poliklinikoj. Tik ten labai mažai tų pratybų gauna, regis, 20 nemokamų. Toliau jau reikia mokėti.

Visiškai teisingai. Tik mažas vaikas ne dalį raidžių "fotografuoja", o visą žodį, tiksliau, grafinį žodžio vaizdą. Tas vaizdas - nedalomas raidėmis vienetas. Tikslingai dirbant, 3 m. vaikas per savaitę įsimena 3-5 žodžius, 4 m. - 6-9. Tai vadinama globaliu skaitymu. (Būtent taip skaito anglakalbiai.) Vyresniame amžiuje jau netikslinga mokyti "fotografuoti" žodžius, kadangi vaikas pradeda pažinti raides. Tačiau, jei vaikas turi girdimojo suvokimo sunkumų, toks "fotografinis" įsiminimas dažnai naudojamas, nes palengvina kalbos raidą.

Taip. Vaikas puikiai skiria LĖLĖ-GĖLĖ, KAVA-KASA ir t.t.
Ikimokykliniame amžiuje patartina naudoti didžiąsias spausdintines raides.

jei fotografuojanti atmintis, jis mato is karto vaizda, kuris atitinka, arba ne atmintyje turima, bet manau, kad jis gal ir moka kazka skaityti, tai jums is tirko labai palenvcintu daug ka
maniskis su tokia vaizdine atmintim, kad ten pagal testus vos ne genijus is 100 rezultatas 97 ale kitur is klausos supratimas buvo is 100 tik 3 laimei siemet pagreejo ir jau 68 atrodo, kas jaus yra vidurkis tokio amziaus vaiko
Ziuriu Klopedija, raseme vienu metu

Visa tarybinė karta (pradedant mūsų seneliais) užaugo pagal tokius metodus, kad dar ilgai ilgai jausis.....

O tu naitai nenusimink - esu tikra, kad išgirdai pakankamai koduojančių frazių, tavo pasąmonė veikia ir rezultatas gali pasireikšti po kelių mėnesių. Čia tas pats principas kai su logopediniais užsiėmimais - mokai mokai, atrodo jokio progreso, paskui žiūri - atrodo iš viso regresuoja vaikas, o po to bac - pasako viską gerai kaip mokytas. Čia toks dėsnis: mokymas - stagnacija (pasąmonė virškina) - regresas (pasąmonė suvirškino, bet suvirškintos medžiagos nepriima sąmonė ir priešinasi) - progresas (sąmonė priima)

Skruzdėda, tavo vaikui reikia žiūrėti ''Žaislų istoriją" pirmą dalį - ten apie pasikeitimų ir naujovių baimę. Vėliau smulkiau truputį aprašysiu.

kas ta zaislu istorija? filmas?

Nu o tai tau
gi dar ir kks filmas, na tiesiog filmų filmas

skruzdeda mūsų vaikai beveik bendraamžiai, mano 2004 03 10.

Yra ir filmukas ir knygelė Aš savo vaikui skaičiau knygelę, bet esam matę ir filmuką.

Šioje istorijoje man aktualūs buvo šie momentai, pirmas, kad toks Vudis buvo mylimiausias berniuko Endžio draugas, bet atėjo gimtadienis ir berniukas gavo dovanų kitą žaislą - visatos reindžerį Bazą Bazas tapo naujuoju Endžio numylėtiniu, o Vudis liko pamestas žaislų dėžėje NEVYKĘS VIENIŠAS IR PAMIRŠTAS. (Maniškis net kvapą sulaikydavo, kai skaitydavau šituos žoždius). Čia juk aktualu vaikams, kai tave nukarūnuoja kas nors kitas

Kitas momentas - kai Bazas suprato, kad yra tik paprastas žaislas. Iki tol jis galvojo, kad yra tikras astronautas, visatos reindžeris ir moka skraidyti. O pasirodo, kad viskas netaip.... Vudis ilgai jį įkalbinėjo neprarasti vilties, kol galų gale Bazas jo paklausė: JIS SUPRATO, KAD BŪTI PAPRASTU ŽAISLU YRA IRGI SVARBU. Čia apie penkių-šešių metų krizę, kai vaikai pradeda suvokti, kad jie yra tik vaikai tarp vaikų, o ne šeimos karaliai (iki tol vaikų mąstymas ir santykių supratimas yra kitoks).

Istorijos pabaigoje, žaislai kartu su berniuku persikrausto į naujus namus ir jaudindamiesi laukia, kokią dovaną gaus Endis Kalėdų proga..... Juk tai gali būti naujas žaislas, kuris taps pats mylimiausias Endžiui, o jie vėl nueis į antrą planą.

Štai tokios pasąmoninės žinutės ten yra - 1) kad kiekvienas gali tapti pamirštu ir vienišu, kad kiekvienam būna liūdna, 2) kad visi jaudinasi, laukdami kažko naujo, 3) kad žmonės kraustosi iš vienų namų į kitus, 4) kad būti paprastu berniuku ir mergaite yra irgi svarbu ir nebūtina turėti ypatingų savybių, kad būtum draugu, 5) kad žaisdamas negražiai kitus skaudini. Ir t.t.

Dabar kokie esminiai momentai norint kažko pasimokyti:

Žiūrėti filmuką (ar skaityti istoriją) vaikams būtina kartu su tėvais nuo pradžios iki pabaigos. Kodėl? Todėl, kad vaikui tai pamokanti pramoga. Jei tėvai tai ignoruoja, vaikas pasąmonėj supranta, kad jo filmukai, jo pramogos yra nesvarbios, vadinasi ir jis pats nesvarbus tėvams.

Suaugusieji turi stengtis įsijausti taip kaip ir jų vaikas. Gyvai reaguoti į veikėjų emocijas. Pvz. kai Vudis liūdi žaislų dėžėje, galima pasakyti ''kaip liūdna'', ''koks jis vienišas''. O jei skaitai knyą - tą vietą reikia skaityti ypač jautriai, padaryti balsą švelnesnį, įdėti daugiau užuojautos. Žodžiu pabūti šiek tiek aktoriumi. Ir pažvelgti vaikui į akis - kad toje emocijoje dalyvautų abu: ir tas, kas klausosi, ir tas, kas skaito.

Pažaisti kartu su vaiku (kada vėliau, nebūtinai iškarto po filmo). Žaidimo taisyklės:

- negalima atsisakyti žaisti, jei vaikas prašo ar kviečia. Kartais vaikas gali prieiti ir tiesiog pradėti žaisti prie jūsų - tai irgi kvietimas.
- galima pasiūlyti, užvesti ant kelio žaisti Vudį, Bazą ar Žaislų istoriją, bet jei vaikas atsisako, priimti jo atsisakymą.
- Žaisti reikia viename akių lygyje (ne taip, kad vaikas ant kilimo, o aš ant taburetės ar stoviu).
- Žaidimui vadovauja tik vaikas, o suaugusysis viskam gali tik pritarti, kad ir kaip kvailai ir beprotiškai ir nelogiškai viskas jam atrodytų. Jei skrendam, tai skrendam, jei kaunamės, tai kaunamės, jei verdam košę, verdam košę. Jokių bandymų pakreipti, apsukti žaidimą ar įterpti savo kokių nors pamokymų!!! Viską daro tik vaikas, o suaugusiajam reikia tik palaikyti žaidimą ir dalyvauti lygiomis teisėmis. Pvz. Jei vaikas kažką daro daro ir staiga sustoja ir mąsto - tai jokiu būdu negalima tos jo pauzės pertraukti, užbaigti sakinį kaip tau atrodo ar pradėti raginti, skubinti ir pan. Reikia pauzę išlaukti, kol ją pats vaikas pabaigs. Galima nebent tyliai įvardinti kas vyksta (pvz. Vudis susimąstė....).
- Ypatingai kartu dalyvauti reiškiant emocijas (pvz. jei Vudžiui kas nors pavyko, tai džiaugtis ir ploti kartu, lyg būtum išlošęs aukso puodą, jei Vudis liūdi, liūdi ir suaugusysis (bet nereikia guosti ir sakyti ''neliūdėk'')). Jei raketa skrenda aukštai aukštai, tai aukštai ir abu jūs su vaiku turit jaustis lyg tarp debesų

Na tai tiek trumpai. Tam reikia skirti laiko ir tai nelengva. Dar būtų gerai pagalvoti, koks filmukas yra apie ilgesį, išsiskyrimą, gedėjimą..... Bet dabar kažkaip į galvą neateina. Gal Pepė ilgakojinė? Ten ji irgi kurį laiką be tėčio gyvena

Vėliau parašysiu apie robotuką Wollį ir žuvelę Ponyo

Nu nesijuokit, tikrai nezinau jokiu filmu vaikisku.
Vyras retkarciais kokius nors irasytus parodo ir tiek. Esu macius 101 dalmantinas, Tomas ir Dzeris, Gustavo enciklopedija, Paslapciu sodas, Aviukas Sonas ir bemaz viskas. Daugiau visus zinau tik is savo vaikystes. Nu kartais ijungiu Cartoon Network vaikams, bet ten visada kazkokias nesamones rodo, vaikai kelias minutes paziuri ir isjungiam.

Mes su sūnum beveik mintinai ( nu gal šiek tiek perdedu ) žinom Garfildas 2 , na lūžtam abu , kartais kai nėr nuotaikos, ar nėra kas veikt jis pats pasako ''mama pažiūrim Garfildą ''. Ir ''Simarono žirgas'' mano galva labai geras, ir ''Ratai'' ( net apsiašaroju žiūrėdama )


Po vizito pas neurologę - buvom pas sk.vedėją VRC- sakė, jog tie padūsavimai, kvėpavimo stojimai ( aš taip vardinu) yra tikai, į juos nekreipiam dėmesio, jie buvo ir bus, vienokie ar kitokie. Tik su amžiumi išmoks kontroliuoti juos. Dėl kalbos, tai aišku būtinas logopedas, laukiame VRC, dirbame namie, ir šią sav pradedam vėl Karoliniškių poliklinikoj. Sakė, jog ji labai sunkiai supranta ką mano vaikas kalba, labai. Tai ir kiti reiškia nesupranta, ir jam dėl to sunku. Kadangi jis ''kitoks'' ir pats tai žino, ir ''iškrenta iš grupės konteksto'' tai jo savivertę, kuri yra nulinė reik stiprint. Kaip? Patarimų randu, bet arba nemoku jų taikyti, arba nematau efekto. Rekomendavo jogą. Reiks pagooglinti. Tik va kažin kokios kainos. Labai jau viskas atsimuša į pinigus, kuriais šiuo metu nelyja kažkodėl