Kuo jau kuo, bet geru apetitu ir dar geresniu kg augimu nesiskundziau niekada! Genai tikrai nera jau toki nekalti - visa gimine zino kaip skaniai ir sociai pavalgyti!
As ir valgiau, ilgiau valgiau.. Puikiai pamenu ir mokykliniu laiku patycias ir tuos tragiskus bandymus nusipirkti rubus. Budavo baisiau nei baisu, nes jau per mokyklos isleistuves sveriau ~115kg. I nuotraukas negalejau ziureti, save guodziau vien tuo, kad as nefotogeniska ir realybej vaizdelis daug geresnis (optimiste 
) . Baigus mokykla jau nesigaudavo saves apgaudineti, kad jei myles, tai myles ir tokia, kokia esu.. Eidavau is proto kuomet per didziausias metu sventes drauges budavo su savo brangiausiais, o as slepdavaus tolimiausiuose kampuose ir vengdavau islisti i viesuma. Po pirmo kurso pazistamu deka isidarbinau. Ta vasara turbut buvo lemtinga. Per ja sugebejau atsikratyti arti 20kg. Geriausios drauges ir patiketines kraupdavo nuo mano ale maisto davinio ir vadindavo isprotejele. Valgydavau dazniausiai kiausini su burokeliais arba morkas su jogurtu, daug daug darzoviu, vaisiu ir nieko kepto, labai daznai siekdama pagreitinti medziagu apykaita gerdavau ir tai itakojancias arbatas. Joms tai buvo visiskai neisivaizduojama, kadangi neturejusios niekad problemu del svorio (nebent del jo trukumo 
), kimsdavo kaip geri vyrai, o as megaudavaus savo daviniais. Tiesa, krintantis svoris mane nerealiai dziugino, tad sado-mazo dietinimaisi kuo toliau, tuo labiau ikvepdavo didesniems ir akivaizdesniems laseku atsikratymams. 
Dar keletas menesiu ir mano svoris pasieke 85kg. Tuo metu jauciausi pati kudziausia, nuostabiausia ir graziausia Tiesa, reikia pridurti, kad taip maniau tik as ir mane pazistantys asmenys 
Realiai vis dar buvau burundukas. Kaip dar didesnis akstinas ir kartu ivertinimas uz dideli darba ir valia ivyko kazkas naujo mano gyvenime susiradau drauga 
Jei atvirai, jis nebuvo nei mano skonio, nei ka, taciau vien ta mintis, kad kazkam esu brangi veze. Iki Kaledu svoris pasieke 75kg (per 6men -40kg). Pirma karta su dziaugsmu pirkau drabuzius!!! Turbut tik tos kurios zino ka reiskia paauglei itilpti tik i itin bobiskus rubus, supras apie ka as! Pagyros, nusistebejimai ir visa kita suteike euforija, jauciaus kaip skruzdelyte 
Manajam draugui antsvoris nebuvo kazkas tokio baisaus, todel lepinimai buvo daznesni nei ju reiketu.. Net nepastebejau kaip svoris eme nebe kristi, o augti.. Baigiau studijas, sveriau apie 78-80kg. Buvau jauna, nenustygstanti vietoje ir baisiai norinti isvykti laimes ieskot i uzsieni 
Isvykau viena, draugas liko cia
Taip atstumas ir nutrauke visas draugystes. Anglijoje pragyvenau nepilnai 2 metus, i Lietuva grizau del naujos meiles, kuri gime bendraujant naujiausiu technologiju deka. Turbut ne viena jusu sypsosi ir netiki, kad taip gali buti, bet ir pacios nuostabai isitikinau, kad buna. Protas buvo itin stipriai susuktas
To pasekoje, is po didelio noro buti grazia, per nepilnus 3men vistienos, salotu ar virtu ryziu sumaisytu su jogurtu (o visai skanu) valgymu pasiekiau 69kg riba! 
Daugelis mane pazinojusiu buvo apstulbe, o as ir pati negalejau prisiminti kada buvau tokia kuda Per sekancius keleta men svoris dar truputi pasikoregavo ir pasieke 65kg, jauciaus lengvesne uz drugeli Namiskiai ne karta gasdino viskuo kas imanoma, liepe baigt drastiskas dietas ir normaliai maitintis, taciau tas sado mazo uzsiemimas mane veze, tuo labiau kad mano naujoji meile, manes nepazinojusi anksciau, buvo kitokio poziurio as jo akyse buvau siek tiek burundukas, kuriam reiktu dar pasportuoti 
Jis pats atletiskas, graziai sudetas vyrukas, kurio moters idealas ne tik grazus vidus, bet ir isore, todel jis sventai tikejo, kad sportas, sveika mityba ir t.t. yra butini. O as ir taip jauciaus didvyre 
, vis tik nuo 115kg iki 65kg yra sioks toks skirtumas, todel i jo kalbas nekreipdavau demesio ir dziaugdavaus manes nebeatpazistanciu zmoniu komplimentais.. Laikas ejo, mano naujoji meile nuleido rankas ir man reikalinga sveika gyvenimo buda pamirso (vis tik grazus vidus nugalejo ) Ji pradejau pamirsti ir as.. Is pradziu ne taip akivaizdziai, per metus priaugau 8kg-10kg. Taciau tame tragedijos nemaciau, zinojau, kad svori sumazinti keletu kg problemu dideliu nebus
Tai zinodama per ateinancius metus prisiauginau dar +5kg. Svoris jau buvo apie 80kg. Tam itakos turejo ir sedimas darbas , moteriskas kolektyvas su sausainiukais prie kavutes ir nuolatiniais nukrypimais nuo bandymu dietintis. Vakare vel gi vakarieniu marmulinimai ir paragavimai duoda savo.. Trys metai nuo minimalaus svorio ir vel ziauri realybe ~95kg. Kazkoks siaubas ir panika, kuria jau geri keli men tramdziau paskutines dienos apsivalgymais ir pazadais, kad jau nuo ryt susiimsiu. Baisu ziureti i veidrodi, graudu, kad vel nebeitelpu i savo dar pries pora metu nesiotus rubus ir didelis uzsidegimas per kaledas buti graziai. Valia esu isitikinus, kad turiu, tad nuo siandien ji man pataps geriausia drauge. Itariu i pagalba reiks pasitelkti ir drabuziu pakaba pavirtusi dvirati, susirasti kazkur pakavotus hanteliukus ir vel prisiminti visus pasisportavimus namu salygomis, nes i sporto kluba eiti nenoriu, apskritai sportas yra didziausia kancia, bet kaip sakoma nada fedia nada Isvada: vis tik ant lauru uzmigti yra itin nenaudinga, sveikai maitintis, daugiau judeti ir pamirsti apsirijimus yra butina ne tik dienai, menesiui ar metams, o visam laikui! Ech koks neteisingas gyvenimas
