Įkraunama...
Įkraunama...

Kas lemia žindymo trukmę?

4u.gif
Esu vaikų gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Visada norėjau ne tik gydyti ligonius, bet ir padaryti kažką dėl to, kad žmonės nesirgtų.
Mano „arkliukas“ yra natūralaus kūdikių maitinimo - žindymo skatinimas: jau daugelį metų jį studijuoju, tyrinėju ir propaguoju. Šia tema parašiau knygą, išspausdintą 2009 metų rudenį.
Tačiau man rūpi: gal aš ten nepaminėjau ir neaptariau kokios nors šiandien aktualios ir reikšmingos nežindymo ar trumpo žindymo priežasties? Gal akcentavau ne tai, kas svarbiausia... Man labai įdomi Jūsų nuomonė: kas lemia – ar prigimtis, ar medicina, gimdymo namai ir daktarai, ar ekonomika, pinigai, maistas ir darbas, visuomenės nuomonė, vyro ir uošvės pažiūros? O gal išsilavinimas, asmenybės branda...? Ar dar kas nors? Ir kas svarbiau - negalėjimas ar nenoras žindyti?
Maloniai kviečiu pasisakyti ir būsiu labai dėkingas už Jūsų pastabas. mirksiukas.gif

Pašalinta reklaminė žinutės dalis.

Moderatorė HappyAngel
Atsakyti
Visu pirma noreciau padekoti gerb. gyd. K. Vytkauskui uz jo nuostabia knyga smile.gif Ja atradau, kai dukrytei buvo jau dvi savaites, bet ji man padejo tinkamai sutvarkyti zindyma, nes iki to buvo mazu problemeliu ir baimiu smile.gif
Kalbant apie zindymo nutraukima, galiu pakomentuoti draugiu patirimus (savojo dar negaliu, nes zadu zindyti ilgai smile.gif Ji pradejo primaitinti kudikeli misinuku beveik nuo pat gimimo, nes jai norejosi tureti laisvu vakaru, o veliau ir naktu. Dvieju menesio kudikeli ji galejo palikti kartu su mama visa nakti, o veliau ir keliom dienom. Zindant to padaryti neimanoma. Taigi priezasti as ivardinciau mamos nora tureti daugiau laisvo laiko. Kita drauge laukiasi dar, bet rugsejo pabaigoje jau suplanavo iseiti i darba (dirba fotomodeliu ir turi kelias prezentacijas). Ji ramiausiai sneka, kad maitins kudiki pora savaiciu, o po to jau turi dirbti.
Manau, kad dauguma mamu butent del siu priezasciu atsisako zindyti. Supratau, kad zindymas reikalauja pilno mamos atsidavimo vaikeliui. Dauguma siuolaikiniu moteru tam nepasiruosusios. Jos turi dirbti arba nori skirti daugiau laiko sau.
Atsakyti
Zindymo ilgi lemia, manau, moteru samoningumas 4u.gif . Musu mamu karta liko kaip ir apgauta, kai vaikelius is ju atimdavo ,darydavo su jais ka nori, atnesdavo tik kas kelios valandos ir retai kuri galejo ismaitinti po tokiu bandymu, taigi zinios apie zindyma kazkur nutruko ir nebeperduodamos is kartos i karta kaip naturalus dalykas. Siais laikais norint zindyti reikia sviestis ir igyti nemazai ziniu, nebent mamos intuicija labai gera ir ji ja vadovaujasi, bet ir tai reikia suvokimo,kaip zindymas svarbus vaikeliui, zinoti kaip padeti sau iskilus sunkumas. Kai yra zinojimas, tada lengviau iveikti aplinkos spaudima, bukuma, visa ta sumodernejima ir greita maitinimasi is koncervu biggrin.gif Kudikio zindymas daznai eina kartu ir su ekologisku ideju propogavimu seimoje, pozytyviu mastymu ir pan dalykais.
Gyvenu Airijoj cia visa tai dar ryskiau matosi, nes labai mazai moteru is vis pradeda zindyti, bet tos kur maitina ,tai daro ilgai smile.gif nes cia gydytojai pries 30m aiskino,kaip mamos pienas negerai vaikeliui, nors dabar ir yra daug skambiu reklamu apie zindymo nauda, bet ta neigiama informacija labai isisaknijusi pas moteris, tai reikia tikrai labai sviestis,kad ta pereiti. Ir dar negirdejau apie tokius gerus nesciuju kursus kokiu yra Lietuvoj, del ko mes galime dziaugtis smile.gif
Atsakyti
Sutikciau su visom pries mane pasakytom mintim. Tai priklauso grynai nuo pacios mamos nuovokumo ir noro (aisku, jei tam nera kokiu nors medicininiu priezasciu). Kaip kad Ksesanko pasake apie savo drauge, kuri pradejo primaitinti, nes norejo tureti laisvu vakaru. As taip pat noriu tureti laisvu vakaru, ir juos turiu ax.gif Bet as pasirinkau nusitraukti savo pieno ir uzsaldyti. O jei tik keliom valandom teiseinu, tai nusitraukiu pries iseidama ir palieku mazylei. Beje, manoji neturi problemos pereiti nuo buteliuko prie kruties ir atvirksciai thumbup.gif Manyciau, misinukai laaabai palengvina gyvenima ir, kai siuo metu toks gyvenimo greitis, kai zmones visur skuba ir niekur nespeja, tai tie misinukai automatiskai ieina i vaikucio gyvenima. Paprasciausiai, taip lengviau. Nesvarbu, ar geriau ar ne, bet paprasciausiai - lengviau.
Atsakyti
Manau, žindymo trukmę trumpina:
-kiek per didelis dėmesys kūdikio ūgio/svorio prieaugiui. Mano anyta, tetulytės, aplinkiniai ne tiek džiaugiasi mano vaiko guvumu, sveika išvaizda, kiek puola klausinėti, kiek jis priauga, kiek sveria. Taip daromas spaudimas. Kadangi mano vaiko svoris auga ne tokiais dideliais tempais, kaip gal turėtų, tenka prieš kitus teisintis, kantriai atsilaikyti prieš siūlymus primaitinti mišinukais, košelėmis. Pati ne kartą suabejojau ar turiu pakankamai pieno, bet žindyti nenustojau.
- patogi alternatyva žindymui: mišinukai, buteliukai ir kt.
- pastebiu, kad dabar mados reikalas besiruošiančioms tapti mamomis lankyti gimdymo kursus. Tokios pat svarbos turėtų būti ir žindymo kursai (lankiau, man pačiai jie l. padėjo) moterų sąmoningumo, kad kūdikius reikia maitinti natūraliai, formavimui.
- per mažai informacijos apie žindyves ir vaistus (kokius medikamenus gali vartoti, kaip gydytis). Aš pati pažįstu moterų, kurios nežindė savo kūdikėlių todėl, kad turėjo chroniškų ligų ir net nepasitariusios su gydytojais nusprendė, kad žindymas ir vaistai (jei jų ligos paūmėtų), visiškai nesuderinamas dalykas.
-Lietuvoje per mažai "Naujagimiams draugitškų gimd. namų" vardą turinčių ligoninių. Trūksta dėmesio kūdikio žindymui nuo pat pirmų jo gyvenimo minučių ir sąlygų tam.
Aš po operacijos savo vaiką išvydau tik po 6 val., nebuvo sudaryta jokių galimybių kūdikį žindyti iškart. Jis atskirtas ragavo mišinuko ir kelias val. laukė gydytojo vizitacijos.
Atsakyti
na kad kalba pasisusko tokia linkme, isiterpsiu ir as:)
Jus man paaiskinkit kur cia tas patogumas? su misinukais vaika auginti, as gal per kvaila, kad suvokciau... Reikia turetu n buteliuku reikia juos virinti ir t.t. misinuka reikia paruosti ji sildyti ar saldyti ir dar visokiu velniu daryti...Man kazkaip stipriai prasilenkia tai, su savoka greitas gyvenimo tempas, tad mamos renkasi misiukus..?(cia rasau be pykcio, tiesiog nesuprantu...)
o is savo patirties galiu irgi papasakoti:)
mamos tikrai labai nori but nepriklausomos, kad ir turedamos vaika:) saunu, bet kai isgirsti tokias frazes kaip noriu pasilinksminti isgerti ir t.t. o kai maitinu negaliu, man piestu plaukai stojasi. Ar mama taip gali apskritai sakyti? ir tokiu draugiu turiu tikrai nemazai:( vienos negali isvaziuoti kazkur ilgeliau kitos dar kazko, bet juk maitiname vaika taip trumpai(tik metus ar keleta JO GYVENIMO metu).
Kitos bijo pasikeisianciu kuno formu ar krutines deformaciju. Na tokiu pasisakymu daznai perskaitau interviu su mamytem "zvaigzdzem"(pvz Griaznova manekene).
Kitos teigia, kad vaikas su mamos pienu negauna visu jam reikiamu vitaminu ir maistiniu medziagu, o misinuke "juk viskas subalansuota kudikiams ir vaikams", nors net nepagalvoja, kad ten viskas sintetika ir sunkiai pasisavina organizmas. Arba sako kad mama per prastai valgo kad tame piene butu visko gero(tai kazkaip is vis keistai skamba), bet... na manau cia jau kaltas neapsiskaitymas mamu.
Nemazai mamu ypac naktim duoda misinuka vietoj MP: nes vaikas geriau miega...
As netgi drisciau sakyti, kad maitinimo trukme priklauso ir nuo zmogaus gyvenamosios vietos. Na tarkim kaimas ar miestas. Mieste yra lengviau pasiekiama informacija, tad mamos gal labiau domisi, o kaime dazniau klauso mamu mociuciu tetu, o jos ne visad teisingu patarimu duoda.(nesakau apie visos)
Pritariu del zindymo kursu, tai labai naudinga busimai mamai, nors esu girdejusi, kad cia nesamone, kaip mama gali nemoketi zindyti vaiko, bet pasirodo, kad tai nera taip lengva:( Bet manau reiktu daugiau apie tokius dalykus kalbeti, nes ne visi net zino apie tokius kursus. As pati lankiau kursus pas pribuveja Jurga, ten ir nesciujiu ir zindymo ir dar visokiu dalyku kursai:) man labai padejo ir dar iki siol padeda:)
Del trumpos maitinimo trukmes gali buti kalti netgi ir gydytojai. Man tarkim gydytoja patare nebemaitinti vaiko kai jai suejo 6 men, teigdamam, jog MP jau vis tiek nieko gero nera vaikui. Ir netgi esu girdejusi is pazystamos studijuojancios medicina, juos destytojai moko: vaiko maitinima MP reikia nutraukti kai vaikui sueina 6 men:(
Daznai manau pieno turejimas, neturejimas ar net maitinimo trukme priklauso nuo mamos psichologinio pasiruosimo tam ir norejimo. Kiek kartu prekybos centre maciau nescias mamas diskutuojant koki cia buteliuka pirkti kuris geresnis(kazkaip negaliu i tokius dalykus nereaguoti), tad uzklausiu: kam jum tas buteliukas, jei dar net vaikelio neturit? o isgirstu toki atsakyma : o jei neturesiu pienelio, arba labai trumpai turesiu, o kitos is vis stebisi: juk vaikui reiks duoti atsigerti vandenuko... na cia irgi manau seni stereotipai ir neapsiskaitymas kaltas. As asmeniskai didziuojuosi, kad mano vaikas nei karto nera ragaves nieko is buteliuko ir net nemoka jo ciulpti:)
Saviske maitinau iki 1m 3men, bet ne pati taip nusprendziau. Tiesiog atejus vasarai ji kartais uzmirsdavo , kad nori pienelio taip maitinimu skaicius mazejo kol is vis nebeprase kelias dienas, tad toliau as ir nebedaviau.
Viena drauge maitina vaika jau 2 metai 3 men, tai is savo mamos tetu bobuciu ir aplinkiniu susilaukia daug negatyvaus demesio, ar net pasiepimo ir vaiko ir savo atzvilgiu, tai galima teigti, trukme itakoja ir aplinka. Na bet jai mama tiki tuo ka daro, tuomet niekas nepakenks:)
o del trumpo maitinimo 3 ar 6 men, kai vaikas daznai verkia mamos is kart konstatuoja: vaikas nedavalgo...ir ,kaip jau ankstesniam laiske rase mamyte, gydytojai labai akcentuoja skaiciukus, o mamos labai uoliai rupinasi, kad tie skaiciukai atitiktu visas normas... o tai mamoms labai stipri psichologine itampa jei kas neatitinka. Nors viena mamyte, kai lelius pradzioj(3 men) numete svorio ir gyd liepe duot misini, vazinejo pas drauge, kuri duodavo savo pienuko is savo kruties(damaitindavo kitaip sakant), kol mamytei pienukas susitvarke ir pradejo gamintis tiek kiek reikia:) Tad jei nori visad gali:)
Mamom kuriom sumazeja pieno(nors taip dazniausiai manau buna visom) yra labai nepriimtinas budas tarkim nesiotis vaika kuo daugiau priglaudus prie saves ir taip skatinti laktacija, nes vis dar sako, kad vaikas prie to pripras...
Taip pat manau didele problema yra ligoniniu personalas, na pati gimdziau Kauno Krikscioniskuose gimdymo namuose, tai man gal pora dienu gyd ir seseles vis ateidavo ir paziuredavo ar gerai vaikas suima speneli ir t.t., nors net neprasydavau. O va draugiu pasakojimai liudina klausantis...Vienos vaikas neeme spenelio niekaip tai personalas keleta kartu pabandes padeti vaikui atnese misinuko apie joki speneliu istraukima ar pan net neuzsimine, kitai pasake:mama juk tavo vaikas kaip gali nemoket maitint. Kitai nepapasakojo apie priespieni, jo gaminimosi ir tekejimo ypatumus, tai ji pagalvojo, kad neturi pieno ir pradejo maitint vaika misinukais. Nes kai spausdavo isbegdavo tik keli lasai... Nors aisku ir tas personalas toj pacioj ligoninej ar GN, juk kiekviena pamaina skiriasi:)







Atsakyti
tikrai dar gaji nuomone, kad su misinukais patogiau. ne karta pasisakius, kad maitinu pati, isgirstu komentaru - "o kodel, juk esi labai prirista prie vaiko" arba "jei maitintum misinukais, pailsetum, juk ir tetis gali pamaitint is buteliuko".
o siaip turbut daugiauiai lemia nenoras, tada ir ivairiausiu priezasciu atrandama maitinimui nutraukti.
susiduriau ir as su mamom, kurios nori pabaliavoti, tad nutraukia maitinima..... tai gal reikejo dar pora metu atbaliavoti, o tik po to apie vaikus galvoti?
Atsakyti
Sveiki 4u.gif

Sauni tema 4u.gif
aciu gydytojui uz nuostabia knyga, bus labai tinkama dovana besilaukiancioms ar jau pagimdziusioms draugems 4u.gif

Mano galva, didele itaka zindymo pradzioje daro aplinkiniu spaudimas. Mano vaikutis buvo ne is ramiuju, todel visi aplinkui kaip susitare aiskino, jog neturiu pakankamai pieno ir vaikas nepavalgo. visa laime, buvau nusiteikus pozityviai ir zinojau, jog pienuko bus tiek, kiek jo reikes vaikeliui. bet juk yra daug naujai iskeptu mamyciu, kurios del nezinojimo ar nepasitikejimo pradeda abejot savimi, paklauso aplinkiniu ir griebiasi misineliu. gaila.

man netgi pediatre patare primaitinti misineliu, kai mazylis per menesi priaugo 500g. bet vidine nuojata sake jog viskas cia gerai, pienuko uztenka, o ir vaikutis slapinosi bei tustinosi daznai. is gydytoju noretusi daugiau paramos, padrasinimu, nuraminimu, o ne patarimo primaitinti misineliu. apskritai ypac zindymo pradzioj labai svarbus palaikymas, labai lengva patiket kitais, geriau zinanciais uz pacia mama, ko reikia jos vaikuciui.

tiesa, ir ligonineje nebuvo sudarytos salygos normaliai zindymo pradziai. kadangi man atliko cezario pjuvio operacija, vaikuti isvydau tik po 8 valandu (nes cp dare velai vakare, o vaikeli atnese tik ryte...) ir tai tik penkioms minutems, mat sesele paaiskino, jog vaiku daug ir su kiekvienu negali ilgai gaisti... tad ir ta pirmakart pamaitinti nepavyko verysad.gif ir pradzia buvo sunki, o ir is personalo sulaukiau patarimu paimti misineli, jei vaikas bus labai neramus arba nusitraukt pienuka ir paziuret, ar jos isties pakanka mazyliui...
gal kiek nukrypau nuo temos, tik noriu pasakyt, jog nepaisant visu tu patarimu vis dar zindau savo mazyli - auga puikiai. bet is aplinkiniu daznai isgirstu nusistebejimu, kad vis dar maitinu ir klausimu, kiek ilgai dar ketinu zindyti. buna ir pasisaipymu, jog kazkas mate kaip 3 metu vaikas plese palaidine mami noredamas pieno ir kaip negrazu yra zindyti 2-3 metu vaika, kokias negeras asociacijas aplinkiniams tai sukelia... spaudimas tikrai jauciasi, tarsi mama turetu jaustis nejaukiai ir nezindyti vaikucio ilgiau nei metukai... gaila.
Atsakyti
kodėl maitinama taip trumpai:
- žinių trūkumas ir visuomenės nuomonė ir nepalaikymas (teisingiau palaikymas, kad jeigu kas, tai visada galėsi duoti mišinuko);
- medikų nusiteikimas visas problemas spręsti paprasčiausiu būdų - imk mišinuką (pav., gimė didesnis vaikas - daugiau maisto reikalauja - verkia - prašom mišinuką, vietoj to, kad pakentėti tą verkimą ir palaikyti daugiau prie kruties, kol pradės gamintis pieno pagal poreikį; vaikas verkia (2 savaičių) - medikai: turbūt neprivalgo (nors svorio prieaugis buvo OHOHO), nusitraukit, pažiūrėkit kiek pieno turit doh.gif ir tai iš medikų doh.gif doh.gif doh.gif turbūt būtų buvęs padėtas taškas mano maitinime, jei būčiau paklausius unsure.gif (o tiesiog pūtė pilvą); GN vienos dienos vaikas verkia - personalas: gal valgyti nori, sakykit, atnešim mišinuko doh.gif nors man nemedikei (na bet mamai biggrin.gif ) buvo aišku, kad pilvą pučia (nors iki tol buvau įsitikinusi, kad pirmom dienom pilvo pūsti negali - pasirodo gali));

nori pačios žindyti, manau, dauguma. bet vien noro neužtenka. manau, reikia žinių (ypač apie tai, kokie gali būti sunkumai, kad būna "krizės", kai atrodo, kad pieno trūksta), kaip tvarkytis sunkiose situacijose, nes visada atsiras, kas pasiulis "lengvaiusią" išeitį - mišinuką doh.gif

pati maitinau abu virš metų.
Atsakyti
Pasysakysiu ir as ax.gif

mano nuomone, ivardinsiu pliusus del ko mamos zindo vaikus ilgiau ax.gif

1. Zinojimas, kad zindymas yra neatsiejamas nuo vaiko auginimo ir kad tai yra pats geriausias maistas, kad psichologiskai vaikui yra labai svarbus artumas, lietimasis oda i oda ir pan.

2. Grazu. Man asmeniskai labai yra grazu zhindantis vaikelis, o mano mamai (mano sunelio mociutei) tai labai grazhu kai vaikas ziojasi, mes sakom "kaip varnenas" thumbup.gif

3. MP kultas. Nepaneigsi, kad tai yra siomis dienomis labai aktualu, galima sakyti madinga, bet as kaip visada sakau, kad tai kas yra gerai ir tampa madinga tai yra labai sveikintinas dalykas, na kaip pavyzdi paminesiu, kad mada daba yra vaika aukleti nenaudojant "dirzo" tai yra sveikintina, tas pats ir su zindymu.

3. Ekonomiska. pries gimstant vaikeliui visi perkasi visokiu daigciukus, niekucius, buteliukus ir ciulptukus ir pamirstama visa prasme doh.gif ir as taip dariau blush2.gif bet gimus vaikeliui, pradejau atsiriboti nuo tokiu dalyku kaip visokie niekaliukai, kurie atseit palengvina tevams gyvenima. As esu tokia, kad jeigu galiu apseiti be to tai neperku. Ir isvis kazkaip pamastem su vyru, kiek daug yra pelnamasi is tevu, kurie augina kudikius doh.gif vienkartines sauskelnes, mishineliai ir visa kita. As didziuojuosi, kad mano vaikas auga be soskes, buteliuko, vienkartiniu sauskelniu, man tai nei joks vargas sitaip auginti vaikeli, tuo labiau, kad sutaupytus pinigelius, galima leisti, kazkur autostogaujant su seima mirksiukas.gif

4. Ekologija. MP pats ekologiskiausias produktas thumbup.gif visada vietoj, nesibaigiantis, nereikalauja nei visokiu rakandu (buteliuku, sterilizatoriu ir pan), tinkamos temperaturos, nereikia nei jokiu gamyklu, kad pagaminti toki nuostabu maista kudikiui thumbup.gif

5. Palaikymas. Na, mane tikrai palaiko, o jeigu koks nesupratinguolis ir paklausia "kodel taip ilgai maitini?" tai tada suvardinu nemazai argumentu apie jo nauda, pasibaigia visi klausimai ir sedziu rami, apgynusi savo nuomone.
Beja, knyga "Nepakeiciamas kaip motinos meile" as esu davusi paskaityti savo mamai, kuri net ir dabar esanti mociute, buvo labai susidomejusi thumbup.gif
Is vyro palaikimas tikrai didelis, gal delto kad kai buvau nestuke.gif su juo mes lankeme "sveikos pradzios" kursus, kurie labai daug skiria demesio, tiek naturaliam gimdymui, maitinimui ir auginimui, bei kudikio priezhiurai.

6. Gimdymo namai. As gimdziau (buvo atlikta CP operacija) Kauno krikscioniskuose gimdymo namuose, nei jokiu soskuciu, buteliuku ar shiaip ko nemaciau, visas personalas, matosi, kad labai gerai apmokytas, pamoke, mane kaip paduot, priglaust, viskas super. Tai manau yra vienas is svarbiausiu dalyku.

7. Mamos uzsispyrimas. Na yra buve ir man (trys mastitai, vaiko "protestas"-atsisakymas kruties), bet as tokia jau esu, kad taip lengvai ranku nenuleidziu ax.gif nepuolu i panika, ieskau informacijos, jeigu reikia skambinu zindymo konsultantei, tam, kas man gali buti autoritetu ir zhinau, kad is to zmogaus sulauksiu tinkamo patarimo.

8. Ypatingas mamos ir vaiko rysys. As is savo patirties, kad kuo toliau maitinu, man tuo maloniau wub.gif mano meile darosi besalygiska vaikui, musu rysys ypatingas, nera nieko maloniau, kada einam, kartu "pasimaitinti" tuo paciu, pagulineti ir pailseti thumbup.gif Ir kas keisciausia, kad kolkas jokio noro atjunkyti schmoll.gif 8 menesi vaikas buvo "paprotestaves" ir kelias dienas nezinde, isskyrus naktim arba po pietu miego, kitaip neisiulydavau, tai man buvo kazkas baisaus, kosmaras, man atrode, kad tas rysys "tirpsta" unsure.gif buvo labai baisu, asaru pakalnes liejosi doh.gif bet viskas laimingai baigesi

Na lyg ir viskas, ilgokai man cia gavosi blush2.gif jei dar ka prisiminsiu, pridursiu mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(gyd.K.Vitkauskas @ 2010 08 11, 20:31)
Šiuo klausimu aš neprašau konkrečių duomenų kiek laiko savo vaikelius žindėte Jūs, Nikte, ar kitos mielos mamytės. Man labiau įdomi Jūsų visų nuomonė apie tai, kodėl šiais laikais vis dar nemažai kūdikių yra žindomi tik labai trumpai arba lieka visai nežindyti. Kokios yra jų trumpos žindymo trukmės (įskaitant ir trukmę “0” – visišką nežindymą) priežastys?
Taigi patikslintas klausimas: “Kas lemia trumpą žindymo trukmę?”
Pagarbiai, Kazimieras Vitkauskas

Paredaguosiu tada ir temos pavadinimą.

Dauguma mamų mano galva nemaitina arba maitina labai trumpai dėl nemokėjimo, informacijos stokos.
Tarkim mano pačios vaikai. Pirmagimį tesugebėjau išmaitinti vos dvi savaites. Ir viskas dėl informacijos stokos, nemokėjimo. neturėjau kas mane galėtų pamokinti, o kas "mokino" tai su svo pamokymais padarė didžiulę meškos paslaugą. Tada kai gimė sūnus, net ligoninėje nė viena sesutė neatėjo ir nepasakė ką reikia daryti, tik kai pasakiau kad pieno tikriausiai neužtenka atnešė ir padavė mišinuką. Namuose buvo sakoma, kad po maitinimo visą pieną kas lieka reikia ištraukti, dabar tai žinau kad tai skatino dar didesnę pieno gamybą, krūtys buvo kietos ir skausmingos, ir pasižiūrėjus sakydavo kad ne visą ištraukiu reikia dar daugiau nutraukinėti. Speneliai buvo nugraužti iki kraujų, žaizdos. Prasidėjo guzai, pati buvau jaunutė ir nepatyrus ir tiesiog prieš maitinimą verkdavau pasiėmus vaiką, skausmai buvo dideli, nebenorėjau pati maitinti. Ir tada jau vyras sakė gana, nebesikankink ir nupirko mišinuko bent kol spenelius užsigydysiu. Tada net pačiai palengvėjo, o pienelio ėmė mažėti, ir džiaugiausi.
Kai laukiausi antro vaiko, sakiau bent minimaliai iki 6 mėn. Dar nėštumo metu rinkausi informaciją, daug skaičiau. Sūnus gimė 16,20 ir pirmom valandom to priešpienio tikrai buvo mažai, tai sesutė jau 20 val atnešė mišinuko, sako kad geriau naktį miegotumėt. Va čia ir išlenda kad kitose ligoninėse norima kad sesutėms ramiai naktis prraeitų. Kai grįžom namo, jei ne šio forumo mamos, jų pamokymai, patarimai ir kantrybė nežinau ar būčiau išmaitinus.
Dabar kai gimė mažylė tai gimdymo namuose (gimdžiau kitame mieste) buvo sesutė naujagimių, kuri kantriai pirmą naktį kartu vargo su manim. Ir tik kiek vėliau kada pupos nėjo jau nuraminti, davė biškiuką gliukozės. Sakau su sūnum buvo po kelių valandų mišinio paduota kad rami naktis būtų.

Dar žindymo trukmę lemia ir visuomenė. Kai pasakau kad mažylę noriu žindyti bent iki dviejų metų, labai daug žmonių, ir iš medikų tarpo, pasukioja pirštą ties smilkiiu.
Atsakyti
QUOTE(Niktė @ 2010 08 13, 20:36)
...nebenorėjau pati maitinti. Ir tada jau vyras sakė gana, nebesikankink ir nupirko mišinuko bent kol spenelius užsigydysiu. Tada net pačiai palengvėjo, o pienelio ėmė mažėti, ir džiaugiausi.

Mano mažylis irgi pirmąjį mėn, mišinuko yra ragavęs (gimd. namuose kol pieno atsirado, namie dėl nugriaužtų spenelių, dar ligoninėje gulėjau), taigi mano vyras irgi mišinuko pirko, bet su pabarimais. Jis labai norėjo, kad maitinčiau pati (tikrai ne iš taupumo-lėkdavo pirkti tepalų, kompresų speneliams, įklotukų), ir tai man buvo geriausia paskata žindyti.
Atsakyti