Pastaruoju metu jaučiuosi siaubingai išsekusi. Daug dirbu (o kaip nedirbsi, kai atsakomybė tenka vienai), gyvenu ritmu namai - darbas... Grįžtu pavargusi, vaikams kaip tik "ožių" metas, neklauso, nesusikalbam. Išsekina jos galutinai. Kartais mane iki ašarų priveda. Stengiuosi dėl jų iš paskutiniųjų, bet jaučiu, kad kuo stengiuos labiau, tuo jos labiau neklauso, atsikalbinėja. Žinau, kad man reiktų tiesiog gerai pailsėti ar pan., bet juk mes negalim padaryti "pauzės". Negalim kada panorėję bent trumpam pabėgti nuo rutinos ir rūpesčių. Kaip jūs įveikiate tai ir ar jūsų neslegia tai, jog visa atsakomybė tenka vienoms, nėra sąlygų nei minutei sustoti, pabūti sau...
Labai bijau, kad "nenuvažiuotų stogas", nes jaučiuosi tikrai labai pavargusi ir jau įsigijau kažkokių lašiukų, raminamųjų...
būtent taip šiandien ir aš jaučiuosi: pavargus, išsekus, atrodo galva nuo visų rūpesčių ir problemų sprogs... apatija viskam, pavargau jau... 
QUOTE(gelmytė @ 2006 01 14, 16:47)
būtent taip šiandien ir aš jaučiuosi: pavargus, išsekus, atrodo galva nuo visų rūpesčių ir problemų sprogs... apatija viskam, pavargau jau...
Ir kur rast patarimą kaip visa tai ištvert?
Paskutinį mėnesį ir aš taip jaučiuosi 
Darbe terminai, dar sesija, mergičkai dantys dygsta - ožiai, dar su vienu vyriškiu situacija tokia, kai " noriu - negaliu", o tai irgi išsekina be galo.
Bet patarimo, kaip tiesiog pailsėti, nežinau Tiesiog bandau išlaukti, išgyventi šį metą, gal kurį rytą stebuklingai atsibusiu visa spindinti, pailsėjus. 
Darbe terminai, dar sesija, mergičkai dantys dygsta - ožiai, dar su vienu vyriškiu situacija tokia, kai " noriu - negaliu", o tai irgi išsekina be galo. Bet patarimo, kaip tiesiog pailsėti, nežinau
Tiesiog bandau išlaukti, išgyventi šį metą, gal kurį rytą stebuklingai atsibusiu visa spindinti, pailsėjus.
mamulia, bet tu taip zavingai atrodai, kad net nepasakysi jog taip yra
Stiprybes Jums mamytes
Stiprybes Jums mamytes
QUOTE(mamulia @ 2006 01 14, 17:22)
ir ištversim, ir patarimo nerasim, nes jo nebus... tiesiog taip yra...
QUOTE(SuperBaba @ 2006 01 14, 22:43)
ačiū
žinai, tai irgi atima laiko, bet apsileisti irgi negali
QUOTE(gelmytė @ 2006 01 14, 22:58)
Šiandien nuvažiavau su savo drauge "vilko puse" į Akropolį. Pavalgėm kavinėj (pailsėjau, nes nieko neviriau), tada vaikai Euroopoj pažaidė (irgi kažkiek pailsėjau), tada draugė (na nebūtų juk draugė) išleido mane į soliariumą
Taigi 10 minučių neegzistavau 
Visai neblogai. Tik va dabar merginos lovoj mušasi ir rėkauja ant viso buto 
galėčiau eit drausmint, bet ai.... apsimetu, kad man dzin 
Kai man buna sunku, tai as galvoju, kad taip ir turi buti, kad visoms su vaikais sunku, o kai ju keli, tai ir buti kitaip negali. "Ikalbu" save, kad kaip ir su vaikais, taip ir kai ju dar nebuvo gyvenime buvo sunkus periodai, tai kodel dabar ju neturi buti? Manau, kad zmogu atsakomybes jausmas "grudina" ir tai tik zmogui i nauda, jo ateiciai i nauda.
Bet kokia patirtis, nors ir nemaloni, bet kokie sunkumai daro mus tokiais kokie mes esame. Gyvenimas susideda is "baltu" ir "juodu" laikotarpiu. Visada taip buvo ir tik nuo musu priklauso kaip mes iveiksime siuos "juodus" laikotarpius.
As patarciau pailseti. Pasisamdyti aukle vaikams arba "issiusti" juos trumpam pas mociutes ir dedukus, o paciai gal net niekur nevaziuoti, o pabuti ramybeje.
Na bet jei tai neimanoma, tai patarsiu stai koki dalyka - as uzsimerkiu ir isivaizduoju savo gyvenima kaip begimo takeli, kuriame yra daugybe kluiciu, kurias reikia persokti, perlipti ar kitaip iveikti. Jas iveikus vel eina lygus kelias. Bet kokia kliutis, t.y. bet kokie sunkumai tada man asocijuojasi kaip iveikiamas dalykas, kaip laikinas dalykas.
Nezinau ar pavyko man suprantamai paaiskinti savo pozicija, bet tokiu paros laiku geriau irnesigaus. Esu pavargusi ir einu dabar miegoti. Labanakt
Bet kokia patirtis, nors ir nemaloni, bet kokie sunkumai daro mus tokiais kokie mes esame. Gyvenimas susideda is "baltu" ir "juodu" laikotarpiu. Visada taip buvo ir tik nuo musu priklauso kaip mes iveiksime siuos "juodus" laikotarpius.
As patarciau pailseti. Pasisamdyti aukle vaikams arba "issiusti" juos trumpam pas mociutes ir dedukus, o paciai gal net niekur nevaziuoti, o pabuti ramybeje.
Na bet jei tai neimanoma, tai patarsiu stai koki dalyka - as uzsimerkiu ir isivaizduoju savo gyvenima kaip begimo takeli, kuriame yra daugybe kluiciu, kurias reikia persokti, perlipti ar kitaip iveikti. Jas iveikus vel eina lygus kelias. Bet kokia kliutis, t.y. bet kokie sunkumai tada man asocijuojasi kaip iveikiamas dalykas, kaip laikinas dalykas.
Nezinau ar pavyko man suprantamai paaiskinti savo pozicija, bet tokiu paros laiku geriau irnesigaus. Esu pavargusi ir einu dabar miegoti. Labanakt
O as stiprybes semiuosi taip: einu paskaityt i "svetimo skausmo'',"nepastojanciuju"
skyrelius ir tada suprantu,-kad nera jau man taip blogai ir net geda mano vietoj skustis ..
skyrelius ir tada suprantu,-kad nera jau man taip blogai ir net geda mano vietoj skustis
..
QUOTE(mamulia @ 2006 01 14, 23:39)
Šiandien nuvažiavau su savo drauge "vilko puse" į Akropolį. Pavalgėm kavinėj (pailsėjau, nes nieko neviriau), tada vaikai Euroopoj pažaidė (irgi kažkiek pailsėjau), tada draugė (na nebūtų juk draugė) išleido mane į soliariumą Taigi 10 minučių neegzistavau Visai neblogai. Tik va dabar merginos lovoj mušasi ir rėkauja ant viso buto galėčiau eit drausmint, bet ai.... apsimetu, kad man dzin
Taigi 10 minučių neegzistavau Visai neblogai. Tik va dabar merginos lovoj mušasi ir rėkauja ant viso buto galėčiau eit drausmint, bet ai.... apsimetu, kad man dzin o aš šiandien į pasimatymą einu
QUOTE(gelmytė @ 2006 01 15, 13:00)
Kaip smagu
Sėkmės ir vėliau parašyk, kaip sekėsi 
