QUOTE(Una Li @ 2010 08 14, 22:08)
Belieka pripažint, kad mano ir vyro giminė nenormali.
Kam tie krastutinumai? Bet toks paprotys yra islikes ir dabar. Aisku, kiekvienas sprendzia pats kaip jam pasielgt, aciu Dievui. As buvau dar vaikas, man liepdavo su velioniu atsisveikinti taip kaip VISI- t.y. buciuoti. Ir niekam nebuvo idomu, ar tas giminaitis labai artimas, ar devintas vanduo nuo kisieliaus. Kadangi labai bijojau numireliu, tai isitaisiau beveik neuroze. Veliau kai tekdavo vel i eilines laidotuves- man pakildavo temperatura, blogai jausdavausi. Tik tokiu budu isvengdavau to viso atsisveikinimo "malonumo". Deja, niekas nepasikeite ir su amzium. Suvokt suvokiu, kad visa tai kvaila, o su savim padaryt nieko negaliu. Man lavonas, net ir labai artimas, nesukelia jokiu teigiamu emociju. Manau, kad "normaliai" galeciau sureaguot tik i savo pacios vaikus (tfu tfu tfu).
Juk viskas priklauso nuo zmogaus. Vieni gali ramiausiai dirbti lavoninese, laidojimo paslaugu sferoj, kiti, deja, ne.