QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 08 20, 16:12)
Bet ar galėtum taip ranką prie širdies pridėjus pasakyti, kad per visus tuos 10 metų, kai vyras gėrė, santuoka nebuvo vienas iš veiksnių, kad ir paskutinis pagal eiliškumą, padėjusių jo nepalikti?
As juk ji palikau

Mylejau, bet palikau, nes nenorejau, kad jo liga visiskai sugriautu musu rysius, itakotu dar maza sunu. Kaip dabar pamenu, sedim abu terasoje, o as jam destau "Negaliu taikytis su tavo problemom, tu negali nustoti gerti, skiriames, kol dar vienas kita gerbiam, galim normaliai bendrauti". Vyras gere ne desimtmeti, o keturis metus, pasieke pati dugna, bet tai buvo be manes. Vardan manes ir sunaus prisikele.
Papildyta:
QUOTE(Amellie @ 2010 08 20, 16:15)
viskas priklauso nuo musu paciu. nereikia numesti atsakomybes nuo savo peciu. jei butumet gyvenus tokiais laikais kaip dabar, kai gyvenama siekiant ismeginti, kai issiskirti yra vienas juokas, vargu ar kas nors butu laike ilgiau prie geriancio zmogaus..
As ir nebuvau, issikyriau