ar gyventi kartu iki vestuvių?

Jus teisi, mes kintam.

Yra du variantai, kisti kartu su sutuoktiniais, arba skirtis, yra ir kita dalis zmoniu, kurie taikosi su sia busena is inercijos, kad yra patogu, finansai ir t.t.

Ir kas dėl to "kaltas"?

Mano požiūris toks, koks, kaip sakai, buvo "kažkada", nors fosilija nesijaučiu.

O kam ieskoti kaltu? Mes kintantys ne statiski, kodel negali kisti ir poreikiai...

o apie ką tema?

Nieks nekaltas. Keiciasi laikais, keiciasi tradicijos
Kazkada kunigai tuokesi, ir tai buvo normalu. Dabar tai antiistatymiska ir amoralu.
Musu anukai gal is viso vaiku negimdys, o auginsis megintuveliuose.
Ir ka dabar....

Mano poziuris kaip jusu. Bet tai nekeicia fakto,kad gali but, kad jei pvz man butu nepasiseke su partneriu ir paaisketu, kad jis pvz smurtautojas, geriantis ar pan, nesciau savo kryziu iki gyvenimo galo, kaip musu mociutes.

Man paaiskino, kad apie sugyvenima pries vestuves, o ne apie "idejinius" sugyventinius.

Ne iš Smalsutės , bet sutinku, kad visų įmanomų temų čia neaprėpsime.

Beje ar pastebėjote, kad temos autorė diskusijoje nedalyvauja?

Atejo zmogus paprasciausiai pasitarti, o mes tik dar labiau susukom galva

Bet jis tyliai sudelios prioritetus, ir pasirinks sau geriausia variata. Tikiuosi.

*ne pavieniai veiksniai, o tiesiog jų visuma, kuri laikui bėgant kaip sniego gniūžtė patampa dyydeliu rutuliu.. tos pačios kojinės, paprašai padėti ką nors, o jis "tuoj tuoj..." ir neprisišauki.. pradedi kelti balsą.. ir "pojehalo" na nebent jau laaaaabai abu būsit, kad paprašė iškart viens kitam į pagalbą lekiat nepaisant futbolo, kavos ar muilo operos...
**ne visos.. oj kaip nevisos pasimato- gyvenat atskirai ir kai nesieja buitis tikrai nepamatai ar padeda namų ruošuoje (aišku jei db tau nuleido padangą jis atleks padės pakeist, bet tas pats indų plovimas, pasivaikščiojimas su šuniu, vaiko paūliavimas naktį...)
kiek ant savo kupros tempsi, jei pamatysi, kad namie jis kaip namie- t.y. man paduoda, surenka, o aš ilsiuosi.. šito niekaip nepamatysi kad ir 10m draugaudama, bet gyvendama ne po vienu stogu
p.s. visur yra abstraktūs pvzdžiai.. jokių asmeniškumų


labai paprastai M"ką veikei kol nesimatėm" V "uoj darbo belen kiek turėjau, net nebuvo kada tau skambtelt, juk žinai, dirbu iki išnaktų" M"na taip, vargšiukas tu mano :* :* :*" ir mintyse "mhm- dirba, šaunuolis mano"
pažįstų porą, kur sakydavom- pasisėkė panai su berniuku- rūpestingas, ant rankų nešioja, jai mašiną plauna.. ir ką? lupa kaip šunį už indus neplautus, nes vaiką migdė, o jam papriekaištavus drįso atsikirst.. su draugeliais į namus įgriūna "boba duok alaus.. žėk kaip bėga- žino, kad namie šeimininkas" ir panašiai.. o augo viens šalia kito, draugavo nuo mažens.. o vat buitis per 2metus pyst ir susuko smegenis.. ir iki šiol galvoju, jog būtų jie pagyvenę kartu nesituokus, nebūtų vaiko pasigimdę būtų lengviau jai apsispręst


*normal kol to neturi po savo nosimi.. o paskui jau 1+1+dar 2+1 ir iš smolkmenų susidaro "stambena"
**o ką jei pasako išlekiu darbo reikalais keturiom dienom į Rygą- o iš tiesų laką kur sodyboj iki sąmonmės netekimo... o po tryjų dienų išsiblaivęs atsigavęs su tavim susitinka švarus gražus, nusiskutęs.. ir taip kartą i 2mėn.. m? norėtusi gyvent va taip kartą į 2mėn? o kaip užmatysi draugaujant? seksi? draugus tardysi?




nebutinai, jei gyveni skirtinguose miestuose gal matytis ir po savaitę per mėnesį .. be to negali teigt "pažiūrėk į draugus" nes gali būti keli draugų ratai (aš pvz turiu bent tris.. ir visų skirtingas požiūris į gyvenimo vertibes, tar[usavio santykius ir alkoholį irgi)

tai geriau lai tuokiasi, kad galėtų "legaliai" mylėtis ar geriau lai po viešbučius trankosi toj įsimylėjimo stadijoj? ar apskritai tada be santuokos jokio sekso, nes įsimylėjus db viskas "eina per lovą"?
tai pažinkim po vestuvių ir skirkimes
šiaip jei mėtai skudurs su kiekvienu kuo nori permiegot tai tada jo- tai tampa tiesiog konvejeriu.. o jei susieini gyventi jau su tolimesnė bendro gyvenimo perspektyva- atsakingai į tai žiūrint- manau tai visai kitas reikalas


paminėta aukščiau...


pamatydavo Jonas Marytę ateidavo pas tėvą su degtine ir arkliu- duok į žmonas- imk-paima, o Marytės nieks neklausia.. o trukdavo iki pabaigos, kol Marytė 15tą gimdydamą infekciją kokią pasigaudavo, arba Jonas į karą išeidavo...


o ko gailėtis, jei viskas buvo ir taip gerai



o tai ką daryt, jei tais laikais jūsų minimi 25 ar 30 jau būtų nurašyta į senmerges...kad su amžiumi pamatai ir supranti žmones yra tiesa, todėl vyresnės ir renkasi gyvent kartu, o paskui tuoktis

o dalį susituokusių gal būtų ir apsaugojęs- nes "susimetę" dažniausiai ir vaikų neplanuoja (kol nesusituoksim).. o po vestuvių kažkaip vaikučiai pabyra- tai gal būtų nebuvę vaikų, būtų užsimojęs ir eitų jis savo keliais, o db- vaikų yra, skirtis bijo, nes vyras daug geriau "stovi"-vaikus atims ir pan....

na aš tvirtai laikausi nuomonės, kad reikia pagyventi, bet su jau išrinktu mylimu žmogučiu, žvelgimu į būsimą santuoka, o ne tik tam kad "pabandyti"

Tikrai nebūtina pulti kartu apsigyventi pirmą ar antrą pažinties savaitę, arba, kaip jūs rašėte "dar pilnai nesusipazine su tuo zmogumi, kaip asmenybe: kokia jo gyvenimo prasme, koks jo poziuris i esminius dalykus, kaip seima, tikejimas, galu gale politika." Tokie dalykai paprastai gana atvirai deklaruojami, ir jie paaiškėja tikrai netrukus, labai norint, tai galima išsiaiškinti netgi per vieną vakarą, koks jo požiūris, į religiją, politiką, šeimą, krepšinį ir kinų maistą, skirtingai nuo jo įpročių. Ne visai suprantu, kuo tam aiškinimuisi gali patrukdyti lova Vyrams gal ir gali, nes jiems multitaskingas nebūdingas, užsiimdami seksu jie paprastai tik apie seksą ir galvoja Bet kuo lova, t.y. seksualumas gali trukdyti moterims ? Nuo to sugebėjimas mąstyti nesumažėja. Ar sumažėja ? Ir kodėl "bandant" negalima atsiduoti kitam žmogui visu 100% ? Kam taupyti gyvenimo potyrius - taip taupydami nuskurdiname ne kita, o visų pirma, save. Nes tokiose situacijose buhalterija, balanso suvedinėjimas ir procentų skaičiavimas - ne visai vietoje

Papildyta:


Ne visada ilgos draugystės būdavo toleruojamos artimų giminaičių.
Papildyta:


Labai teisingas pastebėjimas, mąstant apie santuokos dinamiką ir santuokos išsaugojimą.

Ir tai nera siektinas seimos kurimo modelis, kuri tiktu duoti pavyzdziu.