QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 08 23, 11:52)
*O kodėl ne?
Papildyta:
**Tekėti už vyro, kuris vis dar gyvena po mamytės sparneliu, apskritai yra truputį rizikinga, o kad pamatytum, kaip iš tiesų tvarkosi gyvendamas savarankiškai, kai nėra kam paduoti, surinkti ir t.t., pakanka kelis kartus netikėtai užeiti į jo namus.
Papildyta:
***Kokioje draugystės stadijoje tokie pokalbiai?
* tai tada vėl grįžkime į "bez kolca ni ca-ca" laikus, kalbas apie sex'ą meskime į tolimiausią stalčių, vaikus lai ir toliau nešioja gandrai, o mylėtis galima tik norint pasidaryt vaikelį??? ar kaip jūs įsivaizduojat draugystę be santuokos ir be sex'o.. tai kelių metų tada tuoktis reiktų? jau iki 30 niekaip neišbūsi, ant kojų nesistosi, nes vien vestuvėm išleisi kelis tūkst litų... nepažinus žmogaus, ot tik pyst ir netinkat vienas kitam lovoj pagal temperamentą.. nu netinkat ir viskas.. kas tada? "meilė iki grabo" bet be sexo.. ar su mylėjimusi pašonėj, ar sukandus dantis tverti visą tai, nes "davėi įžadus" žmogaus nepažinus?
**tai išeina, kad tekekime nemažiau kaip 26-28, nes dauguma tokio amžiaus dar tik mokslus užsibaiginęja ir kyla jų finansinis stabilumas.. o dar kur būstas.. ir visa tai "non-sex" (sprendžiant pagal * pažymėtą pasisakymą)
***minėtoje draugystėje, kai gyvenama skirtinguose miestose
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 08 23, 13:41)
Kažkuri forumietė minėjo, kad yra šalių, kur tokios santuokos, kai sutuoktinį parenka tėvai, dažnos ir šiais laikais, bet vertinant, kiek laimingi jaučiasi tie "keistuoliai", išvados deja ne vakarų pasaulio naudai. Aš nesakau, kad reikia grįžti į tokius laikus (tai jau kraštutinumai), bet pripažinkim, kad laisvę pasirinkti turim didžiulę ir... vis tiek negerai. Neužtenka, kad žmogų galim pasirinkti, dar reikia jį ir visaip kaip išbandyti kaip kokį triušį ir galiausiai mesti dėl ne vietoje paliktų kojinių ar nelabai pelnyto papriekaištavimo.
o kas sakė, kad jie laimingi? jie taip sako, nes jei paneigs, tai nusižengs kokiom nors religinėm, kaimenės ir t.t. nuostatom
arba jie nuo mažens auginami taip, kad jaunuoliai net neįsivaizduoja kad gali turėti galimybę rinktis
taip turim gan nemažą, ir ką daryt, jei netiko žmonės vienas kitam.. įsimylėjo kitą??? ką tokiu atveju daryt??? niekas juk nemeta dėl tų kojinių, ko db jos užkliuvo, jos buvo tik kaip menkutis pavyzdys to mažo iš ko rutuliojasi kažkas baisaus ir dyyydelio..
tai pagal jus- susipažinom, pavaikšęiojom į [asimatymus mėn-du-metus.. bet "ni ca-ca".. tuokiames, apsigyvenam kartu.. muša, nebemyli, negerbia, eina pas kitas/-us, tinginiauja, rėtai prausias, ir t.t. ir pan 1000n blogybių.. bet neee- gyvenk, žmogau kentėk- rinkaisi, tai turėkis??
QUOTE(juraga @ 2010 08 23, 13:52)
O ką tokio, ko nori kiekviena moteris duoda santuoka, ko nėįmanoma turėti jos neįteisinus?
QUOTE(Molė @ 2010 08 23, 14:00)
Maidenana, gal tas popierelis ir parodo, kad du zmones galutinai nusprende eiti per gyvenima kartu

, sukurti seima, auginti vaikus, myleti, saugoti, puoseleti, isipareigoti

Jie nebijo vieso santykiu legalizavimo, jiems
nereikia irodineti, kas yra kas
Gyvenimas susimetus gal turi toki privaluma, kad atsikelus ryte, gali pasakyti " Viso bambino, - nusibodai, einu toliau, sekantis gal bus idomesnis

". Gyvenant susimetus, nepazinsi zmogaus galutinai, nes zmogus kintanti butybe
o vat man kaip tik atrodo, kad gyvenetys kartu, bet nesituokę niekaip nieko neįrodinėja

jiems dzin visuomenės nuomonė..
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 08 23, 14:33)
Bet labai daug kas jų susilaukia neplanuotai... Arba planuotai tik vieno iš sugyventinių...
neplanuotas vaikelis neretai tampa sugyventinių "įteisinimo" paraginimu.. o vat kai planuoja vienas iš sugyventinių- tai čia sakyčiau ženklas, kad jiems nepakeliui
o šiaip teme ne apie sugyventinius/susituokusius.. o tik apie tam tikrą laiko tarpą nuo draugystės "pasimatinės" iki santuokos...