ar gyventi kartu iki vestuvių?

Cia is tos pacios serijos: savizudybei ryztasi tik labai drasus zmones, kadangi nezino kas bus po to.
As nesuprantu gyvenimo iki vestuviu, na galima paduoti pareiskimus ir bandyti, bet pradeti ir gyventi ir kelis metus tiketis, kad "busimas" vyras kazkada pasipirs... na kam reikia uzsikrauti buiti del kazkokios vilties? Turiu pazistamu, kurie ilgai kartu gyveno, susituoke ir jau daug metu nuostabiai gyvena; kurie ilgai gyveno ir viena diena moteriske rado visiskai tuscius namus; pora, kuriu moteriske, besilaukdama antro vaiko, pareiske, kad jei greit nesusituoks tai ji "issiskirs" - toliau tebelaukia, gal trecio vaiko... Bet kam reikia isileisti zmogu i savo gyvenima, jei nei jis nei ji nera padare sprendimo?

visiskai netinkamas palyginimas

nu matot vienai pasiseke ,kitai ne... loterija ir tiek

[quote=_Smalsutė_,2010 09 29, 21:17]
Dėl to visiškai nėra prasmės ginčytis - tik tiek, kad jei Tu savo tikėjimą apibūdini taip, tai nėra krikščioniškas tikėjimas. Žodis "krikščionis" kilęs iš žodžio "Kristus", kuris, kaip suprantu, Tau tėra statiškos knygos personažas.
Papildyta:



"Mano" Dievas statiskas? As ji ivardinau Kureju. Kaip tas kas kuria gali buti statiskas? Butent taip apie ji kalbama ir Biblijoje beje. O kodel tu nusprendei, kad taip, kaip as apibudinu savo tikejima, nera krikscionybe? Nes joje nera senuliuko rusciu zvilgsniu, trenkiancio zaibu i nusidejelius, siunciancio jiems prazuti, o sakau, kad Dievas yra Sviesa ir Meile, Tobula energija? Kiek pamenu, pirmosios krikscioniu bendruomenes butent tuo ir remesi.Ir skatino zmones eiti i Dieva neziuredami ju priklausomybes rasei, luomui, tikejimui ir t.t. Pagrindinis aspektas buvo tikejimas Dievu. Tu gi man pasakoji apie tikejima knyga. Ir konkretaus pastato tarnautoju zodziu.
Papildyta:
[quote=Moonte,2010 09 29, 21:37]Manau, lankos prasidejo tada, kai pradedama abejoti zmogaus tikejimu, ar priklausomybe jam.

Is niko galiu spresti, kad ptashka, laisvai kalba rusiskai, jai niekas netrukdo, sulyginti variantus, kad ir lietuviska kurio yra net keli, ir rusiska.

Mano draugai graikai, jie man nurode ir irode, kad dekalogas pakeistas.
[/quote]

Moonte, Biblija skaiciau 4-5 kalbomis. Be ju dar senaja slavu (staroslavianskij) ir, tiesa ne visa, o istraukas, senaja gotu kalba. Ir patikek, Smalsute, jos tikrai autentiskesnes negu 16 amziuje atspausdinta lietuviska versija. Negaliu pasakyti, kuria remiuosi, kadangi ju nestudijavau, o tik skaiciau. Bet niekur, patikekit, tikrai niekur neradau jusu skelbiamos beletristikos. Na, gal tiesiog ne tuos dalykus akcentavau, et kiekvienas renkasi tai, kas jam svarbu.

galima apsukti ir taip-jie nėra įsitikinę kad įsipareigojimą įvykdys,jie tuom abejoja,tai kam toks vyras man,jei jis nėra įsitikines kad mes gyvensim ilgai ir laimingai?

Na, jums geriau gi zinoti, kas kuo vadovaujasi, jusu tipazo zmones visuomet buna visaziniai
P.S. As sakiau, kad kertines krikscionybes nuostatos yra dekaloge. Kokia dar kalba paaiskinti? Cia kaip kodeksai, istatymai ir konstitucija: prirasyta daug, bet kertines nuostatos yra maza zalia knygele.

isitikine tuom kas bus ateityje gali buti tik tiek kurie zino ateiti,Jus ja zinot?
galim apversti ir jusu posta: o kam tokia zmona,kuri nezinodama kas bus su ja ryt,metosi priesaikom iki mirties amzinai ?

Mano mama lygiai taip pat mastė. O gaila... Nes gal kitu atveju nebūčiau turėjus skyrybų vos 21 sulaukusi.

Tai, kad jūs ir nesistengiate suprasti, jūs norit įtikinti visus gyventi pagal savo modelį. Ar aš ne taip supratau šį jūsų pasisakymą, paremtą nevykusiais draugių gyvenimo pavyzdžiais?

Kas liečia sprendimą, tai sprendimas gyventi kartu ir būna paremtas ilgalaikėmis santykių auginimo perspektyvomis, o ne pagyvenimu mėnesiui, kol įsimylėjimo virpuliai išsisklaidys. Gyvenimas kartu remiasi ne priesaika gyventi, o realiu gyvenimo suvokimu.

Dar kas liečia mintį dėl vilties, manau, kad sutuoktiniai turi viltį gyventi kartu ilgai ir laimingai, kuri iš esmės nesiskiria ir nuo tiesiog partnerystėje gyvenančių kartu: gyventi drauge ilgai ir laimingai. Esmė nesikeičia- skirtumas tik formoje, ir asmeniniuose kiekvieno apmąstymuose apie tai, kas jam yra ryšys su kitu žmogumi.

na skyrybas butum apturejus bet kokiu atveju,tik gal ne oficialias ania?

Čia iš operos "mano tiesa tiesiausia....".
Aš nereliginga. Kažkada mamos buvau pakrikštyta, tačiau nesu katalikė ir vargu ar būsiu. Tad apie kokį Dievą mano atžvilgiu galima kalbėt?
Santuokos "neįforminę" gyvenam jau virš septynerių metų (vargšė ane? ) ir kažkaip nėr reikalo tam. Iš pat pradžių suėjom gyvent ne "pasibandymui", o gyvenimui. Tik neįsileidom trečio - oficialaus sektoriaus - į savo santykius.
Papildyta:

Matai, greičiausiai tadu nebūčiau tiek ilgai tempus ir vaiko ko gero nebūtume sugyvenę. Tiesiog kai jau buvau žmona, tai jaučiau pareiga bandyt išsaugot tai, kas jau antspaudu patvirtinta. O būtume pagyvenę tiesiog, būčiau jau po kelių mėnesių pasakiusi stop ir viso gero. Sudėtingai viskas gavosi, kai galėjo būt paprasčiau ir ne taip skausmingai.

Vadinu vyru, nes žodis sugyventinis bais nepatogus ir ilgas

vaje vaje...