QUOTE(jojuin @ 2007 09 24, 14:38)
Seniai jau seku šią temą, kai kam pritariu, kai kam ne, bet dabar matau, kad kuo toliau, tuo labiau lyg ir "nuklystama į lankas", reikalaujama įrodymų, prasmių paaiškinimo, racionalių sprendimų. Kodėl? Juk Dievas iracionalus, jo į jokius rėmus, suvokiamus žmogaus protu nesutalpinsi. Tuo tikėjimas ir skiriasi nuo žinojimo. Ar kaip Jūs galvojat: ŽINAU vadinasi, TIKIU, ar vis dėlto TIKIU, vadinasi ŽINAU? Jei renkatės pirmą variantą, tai tikėjimo Jumyse nėra.
"Laimingi, kurie įtikėjo nematę" - gal ši Evangelijos eilutė Jums padės nebesiknaisioti posakiuose, nebekibti prie žodžoų, o tiesiog TIKĖTI?
"Laimingi, kurie įtikėjo nematę" - gal ši Evangelijos eilutė Jums padės nebesiknaisioti posakiuose, nebekibti prie žodžoų, o tiesiog TIKĖTI?
Tikrai taip - prie zinojimo dar priskirciau ir "Neturekite kitu Dievu, tik mane viena"... nes buna ir taip, kad Dievo beieskant mokslas , pasiekimai, bei irodymai iskeliami auksciau paties KUREJO...bet asmeniskai as linkusi toreluoti tokias paieskas, nes niekada nezinai kada ir ka rasi...

