Maniškis, kai buvo kokių 4 mėnesių irgi buvo persipjoves tą pagalvėlę. Tą pačią dieną nenuvežėm pas veterinarą, negalėjom niekaip. Kitą dieną nuvežėm, kadangi jau buvo truputį apgiję, tai, norint susiūti, reikėjo šunį užmigdyti, vėl pjauti žaizdą, gilinti ją, tada siūti. Po to jis 10 dienų negalėjo eiti į lauką (galvojau, išprotėsiu

) ir dar vaikščiojo su tokiu bliūdu ant galvos, kad nenusilaižytų siūlių. Nuo to bliūdo mūsų visų kojos buvo mėlynos, nes jis vis žaismingai bėgiodavo iš paskos.
Šią vasarą jis netyčia ežere užšoko ant stiklo. Kraujavo truputį, nevežėm niekur, praėjo labai greitai ir savaime.
Įtariu, kad ir tą pirmąjį kartą būtų praėję savaime, tik veterinarams pinigėlių reikėjo
¡Hola España