Nerimas, įtampa, baimės

tikrai nera uz ka:)
kad vaistukas ir silpnas, bet galbut jo veikimo principas Jums tinkamiausias, o jei jau ir puse dienos jauciates geriau, tai jau didelis zingsnis per 3-4 savaites.Maziau analizuokit ypac neigiamus pojucius ir galimybes del pasveikimo.uzsibrezkit viena tiksla- vel gyventi tai kaip gyvenot iki nerimo, galvokit apie tai, kad jei ne sitas tai kitas vaistukas pades, o gal istiks kazkoks labai teigiamas sukretimas- jie ypatingai padeda:)esant nerimui uzsiimkit fizine veikla, mankstele, kad ir kazkokiu pasitvarkymu namie-tikrai padeda, jei nerimas nera patologinis jau

Ačiū

Kaip suprast patologinis? Kada jis toks būna?

na nezinau ar sugebesiu paaiskint zodziais bet pabandysiu:)
patologinis nerimas, kaip zmogus buna paveiktas(tiek psichologiskai tiek fiziologiskai), kad nebesugeba nuo to nerimo atsiriboti, nerimas uzvaldo visiskai:sunku susikaupti kazkokiam darbui, bendravimui, niekas nerupi, tiesiog viskas apimta nerimo, salia gali buti baimiu, negatyviu minciu.
o dar dar lengviau butu palyginti su patologine priklausomybe alkoholiui-viena mintis gerti, taip ir su patologiniu nerimu-vien nerimas.

Apie stresą: http://klubai.saviug...msg_mes_network

Man nustatė bioenergetikas, kad slankstelis nervą užspaudė, dėl to širdis truputį streikuoja (permušimai, ūžesiai). Kurios išmano apie atakas, ar čia gali būt padidėjęs jautrumas ir nerimas dėl to? Iš tikrųju, tai pati nebesuprantu kas darosi...atakų kaip ir nėra, bet pvz. reikėjo važiuot pas bioenergetiką, tai nuo pat ryto nei kąsnio į burną negaliu įdėt, skrandis lyg sustojęs, baimės pilnos kelnės ir nežinau kodėl...betkur einant jaučiu nerimą.

na nezinau ar gerai supratau klausima, bet nervai(inervuojantys organus , audinius) ir psichikos reikalai(nerimas, PA) yra skirtingi dalykai.siaip yra teigiama , kad jautruma gali duoti kai kurie sirdies minusai, pvz kaip seniau minejau voztuvo prolapsas, bet gydytojai LT tokiu dalyku nei girdeje nei ka.gal tiesiog esate jautri ir tiek, to pasekoje esant stresinei situacijai, organizmas taip sureaguoja.
naturalios busenos yra-stresinei situacijoj zmogus bala-raudonuoja, kyla spaudimas, patankeja pulsas, uzeina drebuliukas, kitiems net viduriud susuka
baime ar nerimas yra normalus dalykas, jei jis leidzia normaliai gyventi ir nesudaro problemu.Ejot galbut pirma karta, galbut nerimavot ka isgirsit, gi ir i egzaminus einam ir bijom, pas gydytoja einam kraujospudis pakyla, tai normalu.
pasaket tik kelis teiginius, tai kazka daugiau pasakyt sunku, ypac lyginant su maniskiais patirtais daluykais

Esi tai, apie ką mąstai!
http://www.buklaimin...apie-ka-mastai/

Sveikutės, merginos . Pats vidurvasaris, tai ir jūsų čia nematyti . Labai norisi tikėti, kad ir jaučiatės gerai . O aš noriu paklausti jūsų, Vile999, kaip jums sekėsi nutraukinėti vaistukų vartojimą, ar buvo kokių pašalinių reiškinių, ar viskas vyko ramiai ir sklandžiai . Galbūt jūs jau apie tai rašėte kažkuriame savo postų, bet reiktų ilgai ieškoti . Ačiū .

Kiek aš skaičiau ir domėjausi ta tema tai priėjau išvadą, jog labiausiai su nerimu, įtampa ir t.t. padeda kovoti veikla, fizinis aktyvumas. Ir pati jaučiu, kad įvairios išvykos, nauji teigiami išgyvenimai, atradimai neleidžia galvoti apie nemalonius dalykus, tiesiog nelieka vietos kasdienybej, neįveikiamoms baimėms.

tai jeigu nerimas nera toks stiprus, jog gali ta veikla uzsiimti. as ji jauciu nuolatos. geriu vaistus, bet kas is to. ir jis vis stipreja (metais, ne dienom turiu omeny), atrodo neistversi. kartais bandau zudytis, bet neima velnias manes. nerimas ir baime man lygiaverciai zodziai. priezasciu kaipo tokiu adekvaciu nera. bet. nieko nebegaliu daryti. namuose siukslynas, dirbti nebegaliu (vis ismesdavo uz suicidinius bandymus ir menesius ligoninese), vaikas issiustas pas senelius, sirdis lipa per gerkle, visa drebu, pykina, vemiu, galva sukasi, akyse mirga, nuo prakaito slapia, zmoniu bijau. reik ismokt su tuo gyventi, ar ne? jei vaistai nepadeda. geriu sertralina, quetiapina, clonazepama arba panasius i ji. pastebejau kad nutraukus vaistus menesiui savijauta ne kiek nesikeicia. absoliut tas pats.

dar norejau papasakoti ivyki, kuris nutiko man lygiai pries menesi. buvo stresine situacija. as gulejau lovoj, nes negalejau atsikelti, tiek galva sukosi, vemiau i bliuda salia lovos ir bandziau mastyt pozityviai. is pradziu nutirpo rankos. paskui ant krutines uzgule toks maziausiai tona sveriantis akmuo. paskui nutirpo visa kita, galva, pilvas, kojos, viskas. paskui isitempe visi raumenys kiek turiu ir sueme siaubingas skausmas. pajudeti negalejau visiskai, kalbeti - ne. tik samone turejau ir girdejau kas man sakoma. kadangi salia buvo draugas, jis iskviete greitaja. greitoji pasake man nebuti tokiai isitempusiai, nes nuo tokio itempimo (visa buvau kieta kaip akmuo), man gali luzti kaulai. taip pasake. kazkaip ten per kelis kartus lauzydami adatas suleido raminanciu. tada atleido burna ir galejau kalbet. nuveze i klinikas, paskiso po laselinem, palengvejo tiek, kad galejau judeti. ir dingau is ten. iskart is kliniku nuvaziavom pas mano psichiatre. aisku parase kalna clonazepamo. isgerus 4rias tab (tiek liepe), nebetirpau. jei buciau buvusi viena namie, as nebuciau galejusi issikviesti greitosios, niekonebuciau galejusi.
o anksciau tiesiog prarasdavau samone viesose vietose ir tiek... ir kas is to gydymo metu metais? kas is tu vaistu? kas is tu psichoterapiju? tai tik verslas. jei jau turi sita "dovana"| - ir mirsi nuo jos. sau taikau. kitom nelinkiu.