Gerb., gydytojau,
Jusu knyga nusipirkau dar pacioj nestumo pradzioj (atsiuntete man i UK), ir dabar, kai iki nestumo pabaigos liko vos dvi savaites perskaiciau ja antra karta, informacijos atnaujinimui! Nors ir puikiai viska isdestot knygoje, bet vis tiek ''velniukas'' pasamoneje vis kisa koja, o gal tu ta 1 is 10 000 moteru, kuri tikrai negali zindyti?!!!
Zindyti savo kudikeli labai trokstu, tiesiog degu noru, kartais net sapnuoju save zindancia kudiki. Tas noras buvo visada tik netvirtas, o Jusu knyga tik irode ir uzdege zindymui dar labiau, tiesiog galvoje ir sukasi, kad ''misinliai - naslaiciu maistas vaikams neturinciams sveiku motinu''...Viskas butu gerai, tik vis karts nuo karto kokios abejones ir neuztikrintumas aplanko....
1) Pirmiausia, tai del krutu dydzio. Zinau, kad raset, jog nuo ju dydzio nepriklauso bus pieno ar ne. O jeigu ju, galima sakyti, beveik visai nera, kaip as kartais pati pasakau su ironija ''dailylente''. Nuo pat vaikystes daug daug metu rimtai sportavau, tai tiesiog mano toks ir tapo sportiskas, lieknas kuno sudejimas, be jokiu apvalunu. Manau esat mates per olimpines zaidynes maratonu begikes - lieknutes, liesi raumenukai, o krutines visai nera..... Sakoma, kad per nestuma, hormonai lb paruosia krutine zindymui, bet manoji gal tik siek tiek lb nedaug, galima pasakyti, ''pabrinko'' ir tiek, bet nepadidejo, taip pat kiek patamsejo areole, bet speneliai kaip buvo mazuciai, taip ir liko.Tame ir kyla abejoniu, ar net ir tokia ''raumenine'' plokscia krutine visgi imanoma sekmingai ir ilgai zindyti? Ar vis del to gali buti sunkumu? Kaip tam nusiteikti ir pasiruosti? Per visa nestuma, net ir db pabaigoje nepastebejau visiskai jokio priespienio lasejimo ar pan.
2)Kita baime kyla del ciulptuko, tiksliau, kaip jus vadinat ''tustuko'' davimu! Jau supratau jo zala ir esu pasiryzusi jo neduoti, bet esme tame, kad po gimdymo apie menesi lankysis mano mama, t.y. ji atskris man padeti! Pati labai to prase, o juk ir pati suprantu, kad bus man lengviau, bent jau namu ruosoje, tad sutikau, juk ir nepatogu atsisakyti. Mane ir mano broli ji augino butent tais laikais (apie 1980m), kai buvo tvarkarastine maitinimo tvarka, ''pieno trukumai'', trumpi zindymai ir pan. Zinau jos poziuri, esu girdejusi jos patarimu ir primityvu irodynejima savo anot ''geruju'' ziniu. Esu girdejusi jos patarimus tiek brolio zmonai, tiek pusseserei ir jie toli grazu ne skatinantys zindyma (''soske'' butina vaikui duot, jis bus ramesnis'', ''vaikas neprivalgo, todel ir rekia, jam truksta tavo pieno, reikia misinuku primaitinti, negi db badu marinsi'', ''matinti reikia pagal valandas, nedazniau 3-4h'' ''po maitinimo reik nusitreukineti visada piena''ir pan). Supratu, kad ji cia nekalta, tiesiog tos zinios is ''tu laiku'' ir ji tiesiog isitikinusi, kad tai teisybe... Labai bijau ir nenoriu jokiu gincu ir pykciu su mama, o be to juk tai pats pirmasis menuo, kuris ir gali nulemti tolimesne zindymo sekme! nezinau, kaip isvengti tu gincu ir laikytis savo nuomones, o ne jos brukamu? Juk ir pats rasete, kad visokie stesai, kivircai stabdo zindymo procesa ir lb svarbu kad artimieji palaikytu! Vyras mane palaiko ir jis yra uz ilga zindyma, bet kaip draugiskai susitarti su mama???? Kaip jai irodyti, kad tada buvo bloga tvarka
Atsiprasau, kad taip issipleciau, bet tiesiog daug lengviau kai issipasakoji ramybes neduodancius dalykus......
Dekoju uz atsakyma