QUOTE(awiux @ 2007 01 06, 22:07)
QUOTE(awiux @ 2007 01 06, 22:07)
labai megstu romantika,bet noretusi dar ir dar daugiau
QUOTE(Busta @ 2006 01 18, 17:37)
ačiū 
Tikiuosi, kad supratote, kad pats romantiškiausias vakaras ir buvo tas, kai trenkė tas išdykėlis žaibas.
Nereikėjo nei rožių, nei šampano, nei kitų romantiškomis laikomų smulkmenų, tiek vienas žvilgsnis, tik vienas rankos ištiesimas, ir tas nežinia iš kur atėjęs suvokimas, kad TAI TAVO ŽMOGUS. Blin, nieko romantiškesnio nesu patyrusi
Tikiuosi, kad supratote, kad pats romantiškiausias vakaras ir buvo tas, kai trenkė tas išdykėlis žaibas.
Nereikėjo nei rožių, nei šampano, nei kitų romantiškomis laikomų smulkmenų, tiek vienas žvilgsnis, tik vienas rankos ištiesimas, ir tas nežinia iš kur atėjęs suvokimas, kad TAI TAVO ŽMOGUS. Blin, nieko romantiškesnio nesu patyrusi esi laiminga-labai gera!
Tikrai, tiesiog nerealu, kai skaitydamas kito mintis jautiesi lyg būtum pasinėręs į savuosius jausmus ir savąsias mintis, prisiminimus....
Super, fantastiškas pasakojimas, suteikiantis labai daug šiltų ir gerų emocijų....
Ačiū tau
Super, fantastiškas pasakojimas, suteikiantis labai daug šiltų ir gerų emocijų....
Ačiū tau
QUOTE(Carievna @ 2006 01 17, 17:57)
Mano kelias į meilę
Naktis Karpatuose Į akmenis besidaužanti upė, maldaujanti pasigailėjimo. Šakelių traškesys po kojomis. Mėlyni stogai, nakties tamsoje prislopinti iki Linčiško juodojo aksomo. Vienišas šuns balsas į mėnulį. Dvi dar vaikiškos rankos, deginančiai drėgnos. Klubai, liečiantys pačią širdį. Rasa ant plaukų. Palinkęs medis virš upės, dosniai atvėręs savo rankas. Švelnus ir lengvas kvėpavimas į ausį. Virpantis pirmas jausmo dvelksmas. Myliu tave, mano pirmoji paaugliška meile
-----------
Mažas kambarėlis bendrabutyje Vokietijoje. Bėgu uždususi per pertraukėlę ieškoti TAVO laiško. Šios kelios minutės arba pakylėja iki debesų, arba nusviedžia į nusivylimo pragarą. Verkiu, nes ilgiuosi tavęs. Dievinu visus pasaulio laiškanešius, kurie neša laiškus, net ir parašytus nematomu rašalu. Meldžiuosi visoms plunksnoms, visiems šratinukams ir kuklią sermėgą dėvintiems grafito pieštukams, juk juos gali paliesti tu ir parašyti man. Gerte geriu į save popieriaus kvapą, šleikščiai saldų klijų aromatą, pirštais vingiuoju antspaudo grioveliais. Slepiu po pagalve savo laimę ir pasiilgimą. Žvelgiu pro langą į skaudų baltumą. Aš grįšiu. Myliu tave, mano pirmoji jaunų dienų meile
-----------
Virpantys pirštai, liečiantys mažą apgamėlį Trūkčiojantis kvėpavimas, žiūrint į mėnesienos apšviestą kūną Akimirkos stebuklas. Jūros vilnyse matau tavo prisilietimus, pušų spygliuose jaučiu tavo jautrumą. Tie susivėlę plaukai, pilni samanų, ta skubri eisena rūko apglėbtais takeliais, istorijos apie čiurlius ir vabalus, meilės kupinas žvilgsnis, kai diržiomis rankomis glostai kuklią smilgą. Tabako kvapas auštančiame parke. Laukinio karvelio klyksmas. Mažasis mano trolis, tolstantis nuo manęs į savo pasakišką pasaulį.
Myliu tave, mano sielos drauge
-----------
Mylimasis, it didelis katinas, susirangęs fotelyje. Mirguliuojantis kompiuterio ekranas, pasakojantis dar vieną istoriją apie Žiedų valdovo kerus. Neklusnios garbanos, giedros akys, jautrūs pirštai. Stebiu tave. Tu man toks keistas. Lyg ateivis. Regiu akimis tave, bet nesuvokiu tavo esmės. Tu pasisuki į mane ir ištiesi ranką, norėdamas paliesti manąją. Ir it žaibas trenkia man. Iki paties kaulų čiulpų perveria mane supratimas, kad tai bus mano vyras. Sustingstu nustebinta šios minties. Kažkokia nesąmonė. Juk taip būna tik kvailuose meilės romanuose. Belieka laukti, kol atsikratysiu šios įkyriai į smegenis besismelkiančios minties.
.Ir štai mes garsiai juokiamės, priimdami sveikinimus ir gėles sutuoktuvių proga Žaibas netrenkia į tuščią vietą.
Matau mus, laukiančius kūdikio. Matau, kaip kuriame savo pasaulį. Matau, kaip žyla tavo smilkiniai. Kaip sugrumba pirštai, baltą šypseną keičia keistai raukšlėtas veidas it mūsų mažojo šuns snukutis. Matau tave skaitantį politinę filosofiją, o ant nosies it varna tupi akiniai. Matau ir kaip sėdim saulėje kaip katinai, tik staiga atskrenda didelis juodas paukštis ir nusineša tavo seniokišką trapų kūną it duonos trupinį horizonto link. Ir nors viską aiškiai matau, renkuosi tą paukštį, o ne slopią vienatvę nepažinus jausmų.
Myliu tave, mano žmogau.
-----------------
Taip aš nuėjau kelią į savo dabartinę meilę. Ir esu dėkinga visiems vyrams, kurių dėka aš užaugau ir subrendau mylėti lyg pirmą kartą. Saugokite savo prisiminimus ir jausmus, slėpkitės, kai būna negera, semkitės stiprybės iš meilės, kurią jautėte ir vis dar jaučiate. Aukite kartu, bet neužstokite vienas kitam dienos šviesos. Mylėkite nieko neprašydami ir nieko nereikalaudami. Būkite tyri savo silpnume.
Naktis Karpatuose Į akmenis besidaužanti upė, maldaujanti pasigailėjimo. Šakelių traškesys po kojomis. Mėlyni stogai, nakties tamsoje prislopinti iki Linčiško juodojo aksomo. Vienišas šuns balsas į mėnulį. Dvi dar vaikiškos rankos, deginančiai drėgnos. Klubai, liečiantys pačią širdį. Rasa ant plaukų. Palinkęs medis virš upės, dosniai atvėręs savo rankas. Švelnus ir lengvas kvėpavimas į ausį. Virpantis pirmas jausmo dvelksmas. Myliu tave, mano pirmoji paaugliška meile
-----------
Mažas kambarėlis bendrabutyje Vokietijoje. Bėgu uždususi per pertraukėlę ieškoti TAVO laiško. Šios kelios minutės arba pakylėja iki debesų, arba nusviedžia į nusivylimo pragarą. Verkiu, nes ilgiuosi tavęs. Dievinu visus pasaulio laiškanešius, kurie neša laiškus, net ir parašytus nematomu rašalu. Meldžiuosi visoms plunksnoms, visiems šratinukams ir kuklią sermėgą dėvintiems grafito pieštukams, juk juos gali paliesti tu ir parašyti man. Gerte geriu į save popieriaus kvapą, šleikščiai saldų klijų aromatą, pirštais vingiuoju antspaudo grioveliais. Slepiu po pagalve savo laimę ir pasiilgimą. Žvelgiu pro langą į skaudų baltumą. Aš grįšiu. Myliu tave, mano pirmoji jaunų dienų meile
-----------
Virpantys pirštai, liečiantys mažą apgamėlį Trūkčiojantis kvėpavimas, žiūrint į mėnesienos apšviestą kūną Akimirkos stebuklas. Jūros vilnyse matau tavo prisilietimus, pušų spygliuose jaučiu tavo jautrumą. Tie susivėlę plaukai, pilni samanų, ta skubri eisena rūko apglėbtais takeliais, istorijos apie čiurlius ir vabalus, meilės kupinas žvilgsnis, kai diržiomis rankomis glostai kuklią smilgą. Tabako kvapas auštančiame parke. Laukinio karvelio klyksmas. Mažasis mano trolis, tolstantis nuo manęs į savo pasakišką pasaulį.
Myliu tave, mano sielos drauge
-----------
Mylimasis, it didelis katinas, susirangęs fotelyje. Mirguliuojantis kompiuterio ekranas, pasakojantis dar vieną istoriją apie Žiedų valdovo kerus. Neklusnios garbanos, giedros akys, jautrūs pirštai. Stebiu tave. Tu man toks keistas. Lyg ateivis. Regiu akimis tave, bet nesuvokiu tavo esmės. Tu pasisuki į mane ir ištiesi ranką, norėdamas paliesti manąją. Ir it žaibas trenkia man. Iki paties kaulų čiulpų perveria mane supratimas, kad tai bus mano vyras. Sustingstu nustebinta šios minties. Kažkokia nesąmonė. Juk taip būna tik kvailuose meilės romanuose. Belieka laukti, kol atsikratysiu šios įkyriai į smegenis besismelkiančios minties.
.Ir štai mes garsiai juokiamės, priimdami sveikinimus ir gėles sutuoktuvių proga Žaibas netrenkia į tuščią vietą.
Matau mus, laukiančius kūdikio. Matau, kaip kuriame savo pasaulį. Matau, kaip žyla tavo smilkiniai. Kaip sugrumba pirštai, baltą šypseną keičia keistai raukšlėtas veidas it mūsų mažojo šuns snukutis. Matau tave skaitantį politinę filosofiją, o ant nosies it varna tupi akiniai. Matau ir kaip sėdim saulėje kaip katinai, tik staiga atskrenda didelis juodas paukštis ir nusineša tavo seniokišką trapų kūną it duonos trupinį horizonto link. Ir nors viską aiškiai matau, renkuosi tą paukštį, o ne slopią vienatvę nepažinus jausmų.
Myliu tave, mano žmogau.
-----------------
Taip aš nuėjau kelią į savo dabartinę meilę. Ir esu dėkinga visiems vyrams, kurių dėka aš užaugau ir subrendau mylėti lyg pirmą kartą. Saugokite savo prisiminimus ir jausmus, slėpkitės, kai būna negera, semkitės stiprybės iš meilės, kurią jautėte ir vis dar jaučiate. Aukite kartu, bet neužstokite vienas kitam dienos šviesos. Mylėkite nieko neprašydami ir nieko nereikalaudami. Būkite tyri savo silpnume.
Ech, nuostabu
labai garziai viskas aprasyta. tarsi mazos miniatiuros su jausmu protrukiais.. megavausi skaitydama toki pasakojima 
QUOTE(alles @ 2006 01 18, 16:37)
ačiū
Tikiuosi, kad supratote, kad pats romantiškiausias vakaras ir buvo tas, kai trenkė tas išdykėlis žaibas. Nereikėjo nei rožių, nei šampano, nei kitų romantiškomis laikomų smulkmenų, tiek vienas žvilgsnis, tik vienas rankos ištiesimas, ir tas nežinia iš kur atėjęs suvokimas, kad TAI TAVO ŽMOGUS. Blin, nieko romantiškesnio nesu patyrusi
Tikiuosi, kad supratote, kad pats romantiškiausias vakaras ir buvo tas, kai trenkė tas išdykėlis žaibas.
Nereikėjo nei rožių, nei šampano, nei kitų romantiškomis laikomų smulkmenų, tiek vienas žvilgsnis, tik vienas rankos ištiesimas, ir tas nežinia iš kur atėjęs suvokimas, kad TAI TAVO ŽMOGUS. Blin, nieko romantiškesnio nesu patyrusi esu kazka panasaus patyrusi, kai nereikia nieko, kai eini kaimo takeliu, velu vakara, sodybos link, isikibusi i taip mylima zmogu, ir rodos, tos akimirkos nekeistum i visus pasaulio turtus, tokia ta romantika, ji imanoma, tik mylint, o tada jau nieko nereikia, nei roziu, nei aukso dovanu, pasak P. Sirvio
Smagiai skaitėsi
O cia tai istorija, maloniai nustebinta, meiles jums
Labai nuosirdi ir romantiska istorija
