QUOTE(kosemalose @ 2010 10 05, 13:01)
Daugeliui autistuku regresas pasireiskia apie 1.5 metu.. . Ar jus tyretes pas genetikus? siuo metu genetikos centre(vilniuje) vykdomas projektas, kuri finansuoja ES: atlieka vaiku su protiniu atsilikimu genetini tyrim, iesko deliaciju, kurios gali itakoti siuos ir kt.sutrikimus.
nors skamba ziauriai, bet tai tiesiog sansas nemokamai issitirti. kitas dalykas, kad autizmas + epilepsija gali reiksti ir igimtos medziagu apykaitos simptomus. tos ligos sunkiai nustatomos, taciau dalis vis tik- taip. tuos tyrimus jums taip pat atliks genetikos centras. galu gale eiti link priezasties issiaiskinimo reikia, nes diagnoze bet kokiam gydymui yra atskaitos taskas.
Papildyta:
vilnietes, kas negavot is 'vilties/akimirkos' zinutes:
siand. tevu paramos gr. metu, bus ziurimas f-mas apie paaugli aspergeriuka 'benas x'.
mes dalyvaujam tam tyrime
Papildyta:
QUOTE(Deilina @ 2010 10 05, 13:42)
Buvau visai dingusi iš jūsų plepesiukų, nes galutinai buvo užvaldžiusi depresija, tai momentais lengviau, momentais sunkiau. Guodžia skyriaus vedėjos iš VRC pasakyti žodžiai: "Kai labai norite stebuklų iš vaiko, prisiminkite koks Rokas buvo prieš metus".

Tai suteikia kuriam laikui stiprybės, nes per metus, mes pasiekėm labai daug. Iš neatsiliepimo šaukiant vardu iki šios dienos, rezultatas tikrai stulbinantis. Tik vistiek būna daug dienų, kai mąstau kažin ar vis dar normaliu režimu mano smegeninė dirba?
Ir dar: labai prašau mamyčių, parašyti apie savo vyresnius vaikučius autistukus, koks jų progresas nuo pat kai sužinojot diagnozę iki dabar?
pradėjo kalbėti(jai balbatavimą sava kalba galima vadinti kalba) 3 metukų, vėliau sparčiai isibėgėjo ir apie 4 - 4,5 jau kalbėjo normaliai, beveik taip pačiai kaip ir dabar, į klausimą "kaip tavo vardas" atsakė būdamas 6m, "kiek tau metų" - 8m, Dabar jam 11m, prastai, bet skaito, prastai, bet rašo, prastai, bet skaičiuoja. Mokslų daktaras tikrai nebus, bet pagrindus tikrai žinos.
Papildyta:
QUOTE(Deilina @ 2010 10 05, 15:43)
Gražios mintys
Labai seniai buvo vaikas, pasiruošęs gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Kaip aš gyvensiu žemėje būdamas toks mažas ir bejėgis?
Dievas atsakė:
- Iš daugelio angelų, aš išsirinkau vieną tau. Ji lauks tavęs ir rūpinsis tavimi.
- Bet pasakykite man, čia Danguje, aš nieko kito nedarau kaip tik dainuoju ir šypsausi. To man pakanka, kad būčiau laimingas.
- Tavo angelas dainuos tau ir šypsosis kiekvieną dieną. Ir tu jausi savo angelo meilę ir būsi laimingas.
- Ir kaip aš sugebėsiu suprasti ką žmonės man sakys, jei aš nemoku jų kalbos?
- Tavo angelas sakys tau gražiausius ir saldžiausius žodžius, kuriuos kada nors esi girdėjęs ir su kantrybe bei rūpesčiu, mokys tave kaip kalbėti.
- O ką man daryti, kai norėsiu kalbėti su Jumis?
- Tavo angelas sudės tavo rankas kartu ir mokys tave, kaip melstis.
- Aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių. Kas apsaugos mane?
- Tavo angelas gins tave, net jei reikės rizikuoti savo gyvybe.
- Bet aš liūdėsiu, nes daugiau nematysiu Jūsų.
- Tavo angelas visada kalbės su tavimi apie mane ir mokys kaip grįžti pas mane, nepaisant to, aš visada būsiu šalia jūsų.
Tuo metu Danguje buvo daug ramybės, bet jau buvo galima išgirsti balsus iš žemės, ir vaikas paskubomis tyliai paklausė:
- O Dieve, jei aš jau iškeliauju, prašau pasakyk man mano angelo vardą.
- Tavo angelo vardas neturi jokios reikšmės, tu kviesite savo angelą žodžiu: Mama.
Labai gražu, o gal tau stiprybės suteiks šitie žodžiai:
Bandau įsivaizduoti Dievą, duodantį nurodymus angelams, besižymintiems pastabas didžiuliame žurnale:
Armstrongas, Betas, sūnus. Globėjas šv. Matas.
Meidžor, Filomena, duktė. Globėja šv. Cecilija.
Rudolfas ir Karlas, dvyniai. Globėjas
tebus šv.Gerardas. Jis pripratęs prie nelabai religingų.
Galiausiai, rodydamas angelui užrašytą vardą, šypteli:
Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis:
Kodėl jai? Ji atrodo tokia laiminga.
Teisingai, šypsodamasis sako Dievas. Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
Ar jai pakaks kantrybės? teiraujasi angelas.
Nenoriu, kad būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa, ko reikia.
Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas ir vėl šypsosi.
Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris tobula. Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado.
Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linkteli galvą:
Jei ji nesugebėtų nei minutės atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti.
Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti žingsnį įprasta ir lengva. Kai vaikas pirmą kartą ištars mama, ji suvoks, jog tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį arba saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo.
Jai leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas ir išmokysiu ją virš viso šito pakilti. Ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos gyvenimo dieną, kiekvieną akimirką aš būsiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų prie mano šono.
O kurį šventąjį paskirsim globėju? klausia angelas, iškėlęs rašale pamirkytą plunksną.
Dievas šypsosi:
Pakaks ir veidrodžio.