Tikiu, kad visuotinai tas žargonas yra įžeidžiantis ir pažeminantis, bet mūsų tarpe jis nėra įžeidžiantis ir pažeminantis. Tai suprantu, kad mano klaida yra viešai vartoti žargoną, kuris visuotinai priimtas kaip įžeidimas.
Mes bendraudami ne viešai, kai jaučiam malonius jausmus ir visgas gerai būna, vartojam pasijuokimui iš savęs visokius žodžius, kurie kitiems gali atrodyt kaip įžeidimas. Pvz psichiatrijos skyriui sugalvojom kuo daugiau įvairių sinonimų, apie "uždarymą" irgi juokais kalbam, dar mano vyras juokais piktinosi, kad ant langų nėra grotų. Dar kartais vaidinam tas situacijas, kai jis labai susinervina ir daužo savo galvą, ir vaidindami hiperbolizuojam ir žiūrim į tai saviironiškai. Dar labai juokiamės iš to, kad jis yra storas, kiti storuliai greičiausiai įsižeistų dėl tokių pokštų, kokius jis pats sako apie savo storumą. Dar vienas kitam sakom "Kokia tu kvaila/koks tu kvailas", ir tai mums ne įžeidimas, o geras įvertinimas.
O jo brolis kartais irgi sako tai, kas galėtų atrodyti įžeidimas, kai žaidžia. Ir dar kartais primena, kad neįsižeistume, nes jis čia nerimtai.
Nu čia toks mūsų gyvenimo būdas, gal atrodo nesuprantamas, bet mums taip linksmiau, į save žiūrėt su humoru

Jau geriau juodas humoras, nei juoda depresija.