Penktadienio rytas, susitinkame, tačiau šį kartą ne į pamokas einame kartu, o sėdame į mašiną ir tu vežiesi mane į Palangą. Mano gimtadienis, aš net neįtariu kas manęs laukia....Bevažiuodami sustojame kainukėje išgeriame kavos, ir toliau važiuojame. Palanga, tuščia, šalta, gana žvarboka Palanga, tačiau man šilta, man gera, nes šalia esi tu, tu ,mano brangiausias žmogiukas. Nepaisant to, tu pasiūlai eiti ant tilto, mes einame einame ir net nepastebiu, kaip atsiduriame tilto gale...Tada tu drebančiomis ir nuo šalčio sužvarbusiomis rankomis, išsiimi dėžutę, o joje žiedelis, paimi mano ranką ir paklausi ar galėtum užmaiti tą žiedelį man, kaip mūsų amžinos draugystės ir meilės simbolį (prieš tai pasakai, kad tai dar ne su\adėtuvių žiedas), aš nedvejodama priimu jį, apkabinu, tu mane pakeli ir mes tokie laimingi bėgame, bėgame, net nematydami kur....Popietė, užsukame į kavinukę papietauti, žiūrime vienas į kita tokiomis akimis, kaip niekada nesame žiūrėję....Jis paklausia- ar patiko man siurprizas - aš kaip maža mergytė aikčiodama iš laimės pasakau žinoma,kad patiko....Na ir ką galvojau, jau namo važiuosime, tačiau ne - mes dar ilgai ilgai vaikščiojome Palangos gatvėmis, pajūriu....Vakar grįžome namo (Į Kauną), o ten jis susitaręs su mano mama, buvo paruoošęs kambaryje romantišką vakarienę, žvakių šviesoje, su taure šampano, žiedlapiais papuoštu stalu....Man ši diena pati įspūdingiausia mano gyvenime, ačiū Jam....ir ne tik todėl, kad man tą dieną suėjo 18 metų, tačiau, kad turėjau tokį nuostabų žmogų šalia saves...Na mes jau 2 metai kaip vedę
