Gyvenimas Lietuvoje. Kiek tam reikia pinigų?

IV koks gelaznikas priklauso, ane?

Visgi klausimas yra rimtas.

Manau, kad taip. O III tai tikrai - SM subjektyvi jai atstovauja, kiek supratau...

LT gal nėra V kategorijos - megaelitazz...


oi, ne - per smulkus žuveliokas

aciu uz paaiskinima as maniau, kad ji atstovauja maziausiai IV

Sutinku, sudėtinga tai suprasti. Juos ir skaičiuoja, tik kitaip. Paklausk tokių, kiek kainuoja pienas, mėsa ir ar negaila išleisti dienos pietums eilinę dieną 150 litų. Išpūs akis ir pasakys: ką žinau. Nežinai kur per dieną dingsta 500 lt., nes nesureikšmini. O jie dingsta kaip vanduo: įsipylei kuro, papietavai, užsukai į prekybos centrą, pakeliui nupirkai 2 bilietus į renginį. Gali ir pritrūkti. Renginiai pas mus kartais labai brangiai kainuoja.
Papildyta:


nepamenu kada buvau kine. Ne dėl to, kad gaila pinigų, bet negaliu pakęsti to valgymo ir maisto kvapo salėje. Be to labai daug filmų nevertų dėmesio, todėl net nesivarginu žiūrėti. Jei nepatinka - išjungiu ir įsijungiu kitą. Žiūriu online režimu, nesiunčiu.
Papildyta:


Kategorijos paminėtos temos pavadinime: išgyventi/gyventi/nevaržyti.

Ne. Nėra prasmės kažkur ieškoti pigiau. Nes perka čia ir dabar. Nebent nebūtų reikiamo dydžio, tada ir nuvažiuotų iki norimos prekės. O maistas? Ar tie keliasdešimt centų atpirktų kuro išlaidas? Apsimoka pasinaudoti nuolaidomis, kai jos jaučiamos. Kodėl gi nenusipirkti knygų -30proc. pigiau? Galima pirkti ir be nuolaidų, nes dažnai nuolaidų metu būna ribotas pasirinkimas.

[quote=Subjektyvi,2010 09 17, 07:59]
Sutinku, sudėtinga tai suprasti. Juos ir skaičiuoja, tik kitaip. Paklausk tokių, kiek kainuoja pienas, mėsa ir ar negaila išleisti dienos pietums eilinę dieną 150 litų. Išpūs akis ir pasakys: ką žinau. Nežinai kur per dieną dingsta 500 lt., nes nesureikšmini. O jie dingsta kaip vanduo: įsipylei kuro, papietavai, užsukai į prekybos centrą, pakeliui nupirkai 2 bilietus į renginį. Gali ir pritrūkti. Renginiai pas mus kartais labai brangiai kainuoja.

Taip gali gyventi tik seimo nariai , kuriems pinigai is kazkokio fondo "nukrito", jie isleido, o cia vel "nukrito" , vel galim isleisti ir neskaiciuoti. Tie kurie dirba ir uzdirba ir dar kaip skaiciuoja, daug geriau nei as ar tu . Ir nemaisyk, ka zmones sako - neskaiciuoju , nezinau kiek kainuoja - ir kaip jie gyvena, du skirtingi dalykai

Nu nežinau Turtingiausi šiuo metu mano akiraty esantys pažįstami žmonės varto milijonus, Lietuvoj energetika užsiima, nors šiaip daugiausia dirba užsieny su investicijom, bet tikrai skaičiuoja pinigus, nes jų ir poreikiai kiti. Neskaičiuoja duonos, bet skaičiuoja viešbučių kainas kai poilsiauja ir pan. Žodžiu jaučiais psichologiškai taip pat kaip teta pensininkė, nes ir tiems, ir tai atrodo, kad pinigų galėtų būti daugiau.

Beje, valdyt didelius pinigus labai sunku, dirba be šviesios dienos, jau galvojo, kad bus užsidirbę pakankamai iki savo ir vaikų gyvenimo galo, bet krizė atėjo, dabar vėl skaičiuoja, kad bent kokius 4 metus dar turės būtinai arti, o jei atsiris antroji krizės banga, kuri visai reali, tai tas laikas, kada galės nedirbti, dar gal nusikels... O sveikata nuo įtampų, dažnų kelionių po visą Europą, tai senka... Nesistebiu, kad paskui reikia gerų brangių reabilitacijų gerose sanatorijose, kurioms irgi nelabai yra laiko, nes paleisi biznį - riedės žemyn.

Todėl aš visiškai nepavydžiu milinonieriams, pavydžiu tik tiems, kurie su turimu kiekiu pinigų jaučiasi laimingi ir iš viso jų nesureikšmina, nes gyvenime tikrai yra žymiai svarbesnių dalykų.

...Lietuvoje yra labai daug pačias įvairiausias pajamas gaunačių žmonių..Man irgi buvo laikas, kai uždirbdavau gerai, kai mano darbo sritis išgyveno aukso amžių ir išleist per dieną apvalią sumą neskaičiuojant buvo niekai..ale buvau dar jauna labai, pinigų juodai dienai nekaupiau - labai norėjos "pagyvent" - o tai buvo daugybė kelionių po užsienį, ne namai, ne baldai, ne puodukai, ir tiesą sakant, iki šiol namų ūkio kaupimas nėr labai mano sfera...Daug lengviau pinigus skiriu kelionės bilietui nei kažkam ūkiško, jei ypač retai naudosiu...ir nesigailiu - dabar kai yra namai, daug lėšų jie ima, reikia taupyt, skaičiuot, mokesčiai išaugo ir t.t. Praėjo tas laikas, kai pinigų nereikėjo tiesiog dabartiniam gyvenimo lygiui išlaikyt ir nesigailiu nė akimirkos.
Jaunystė tuo ir žavi; vyresnis, pragmatiškesnis imi labai skaičiuot..Išleist pinigus spontaniškai nebegali nes yra įsipareigojimai, galų gale šeima ir pan. Tada vėlgi kad leist sau tą reikia pakelt pajamas jau visai šeimai...Atsiranda skirtumas kur keliaut dviese, o kur penkiese, kasdienybės išlaidos kitos..

Kažkaip mano pastebėjimu pinigus neskaičiuodami leidžia būtent jaunesni žmonės, ypač jei turi pinigų...vyresni, kad ir turi, nuosaikiau elgiaisi, nes pats gyvenimas jau tada kitoks, viskas reikalauja daugiau pinigų, taip jau susiklosto, kad atsiranda patirtis gyvenimo - pirmi sveikatos sutrikimai, galbūt artimųjų praradimai, - imi taupyt savaime... , net jei pajamos ir labai geros.Tikrai pažįstu itin geras pajamas gaunančių advokatų, gydytojų, finansininkų, statybos įmonių vadovų kurie kasdienybėje oi kaip skūpina... Tik va tokių žmonių yra dvi kategorijos - kurie gyvena dėl pinigų ir jų kiekio, o yra tokių, kuriems pinigai yra tik priemonė patogiai gyvent, pažint kažką, patirt,išgyvent,pamatyt pasaulį, jo spalvas, kultūras, o ne vertybė patys savaime...va tokiais tai žaviuosi ir kažkiek pavydžiu.

mamutas, tai apie tai ir eina kalba, ką jau minėjau: skaičiuoja tuos pinigus, bet ne kasdieniniams poreikiams. Skaičiuoja kai perka keliones, automobilius (jei reikia - perka ir neskaičiuodami), NT, stambesnius pirkinius. Bet neskaičiuoja kiek išleidžia maistui, rūbams, vaikų lavinimui, pramogoms.

Jie ir nesureikšmina, nes tiesiog nekreipia į tai dėmesio. O dėl darbo. Nejau tu manai, kad pinigai auga ant medžių? Juos reikia užsidirbti. Nekalbu apie valdžios žmones, kur dalinasi "otkatus" ar kyšius renka. Betkoks darbas reikalauja dėmesio, didesnio ar mažesnio. Jei žmogus dirba žemės ūkyje, jis mažiau pavargsta, nei tas, kuris dirba ofise ir susitikinėja tik su reikalingais žmonėmis? Tu iš viso nelabai žinai apie ką kalbi. Yra kas turi verslą ir iš viso jam skiria per dieną max. 1-2 valandas, nes yra įdirbis. Arba ilsisi per metus 6 mėnesius ar 8 mėnesius, keliauja. Yra kas iš viso nedirba, bet gauna dividendus arba nuompinigius. Įsivaizduok, yra tokių investavusiųjų, kur vien už nuomą kas mėnesį gauna 150 000 eurų (čia ne LT). Kur juos išleisti? O yra tokių, kurie tiek gauna per dieną. LT yra labai mažytis kraštas, todėl čia sunku kažką iš viso lyginti ir įsivaizduoti, kaip gyvena kitur.

Na ir kas? Kad pasiektum versle tokį lygį, kad galėtum dirbti 1-2 val. per dieną arba iš viso nedirbti, reikia arti juodai tam tikrą laikotarpį. Nes pradinis kapitalas iš dangaus nenukrenta. Kol žmogus įsigijo nuomai tą daiktą, kuris duoda per mėn pelno 150 000, turėjo tikrai ne vienus metelius paarti. Pradinio kapitalo investavimui reikia, per mėnesį jis nepasidaro. Tai vat apie tą įdirbio laikotarpį ir kalbam. Jis be galo sunkus.

O paskui labai sunku žmogui sustoti, pasakyti: man gana ir išeiti iš darbo, gyvent iš dividendų ar pan. Kai pajauti pinigų galią, esi įžvalgus, matai geras progas, kurių aplinkiniai nemato, tai ir norisi vėl ir vėl suktis versle... O tai dažnai žmogų suvalgo.

Subjektyvi, tavo vyras kartais ne Rusijoj dirba?

Todėl kad yra skirtingos verslo šakos, skirtingos apimtys. Ar gali palyginti kioskelio apyvartą ir krūvį su tarkim statybinės bendrovės, turinčios 500 darbuotojų lygį. Kiekvienam savas kelias ir savas darbo krūvis. Gali iš viso nieko nedaryti, tik turėti kompetetingą darbuotojų rinkinį. Gulėti Maldyvuose, o jie visi aria. Tokių verslininkų taip pat sočiai. Ne visi aria. O yra savanorių, kuriems reikia to arimo, darboholizmo, jie plėšosi. Bet jie patys to nori arba mano, kad yra nepakeičiami ir niekas už juos geriau nepadarys. Arba nepasitiki niekuo.

Nesiginčysiu su tavimi, bet kol tu turėsi statybų bendrovę su 500 darbuotojų tai kiek laiko turėsi arti... nenukris ji iš dangaus. Kažkiek jau ją turėdamas pagulėsi Maldyvuose, bet užeis tokia NT krizė kaip dabar ir pšš, turėsi vėl grįžt ir art.

O dėl tavo vyro atspėjau.

Kodėl tau tai rūpi? Net nesiruošiu apie tai rašinėti ar pasakoti apie asmeninį gyvenimą.


Papildyta:
Kiekviename versle yra bangavimų, povandeninių srovių. Niekas nuo nieko neapsaugotas. Bet kaip taisyklė, jei žmogui užteko smegenų (savo galva) sukurti sėkmingą projektą, tai net gi bankrutavus, jis vėl sėkmingai pakils lyg feniksas iš pelenų. Tam ir duota galva, kad ja mąstytu.